Ataskaitos duomenimis, 2016 metais badaujančiųjų skaičius padidėjo 38 mln. (776,7 mln. 2015-aisiais). Pagrindiniai veiksniai, lemiantys plintantį pasaulyje badą ir nevisavertę mitybą, JT ekspertų nuomone, yra ginkluoti konfliktai, taip pat dažnesni gamtos kataklizmai, sukelti klimato pokyčių.
Daugiau nei pusė badaujančiųjų planetoje - 489 mln. - gyvena karų draskomose šalyse. Šalyse, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai ir vyrauja politinis bei ekonominis nestabilumas, badas siaučia 11-18 proc. dažniau nei kituose regionuose. Žmonės, gyvenantys ilgalaikių krizių draskomose šalyse, beveik 2,5 kartų dažniau susiduria su bado rizika, nei kitų regionų gyventojai, teigiama ataskaitoje.
Daugiausia badaujančiųjų (520 mln.) gyvena Azijoje ir sudaro 11,7 proc. regiono gyventojų. Badaujančiųjų skaičius Afrikos šalyse mažesnis - 243 mln., bet jis sudaro 20 proc. bendro žemyno gyventojų skaičiaus. Ataskaitoje pateikiami susirūpinimą keliantys duomenys. Pavyzdžiui, 155 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus lėčiau vystosi, 52 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus kenčia nuo išsekimo.
Ataskaitoje pažymima, kad suaugusiųjų, kenčiančių nuo nutukimo, skaičius viršija badaujančiųjų skaičių - 541 mln., arba 13 proc. visų planetos suaugusiųjų.
„Pirmą kartą per 10 metų išaugęs badaujančiųjų skaičius - nerimą keliantis skambutis, kurio negalime ignoruoti. Iki 2030 metų mums nepavyks įveikti bado ir visų nevisavertės mitybos formų, jeigu nekovosime su šiais veiksniais, griaunančiais maisto išteklių saugumą“, - pareiškė JT tarptautinių agentūrų vadovai.