Galimybių langas
J.-C. Junckeris savo kalbą pradėjo nuo praėjusių metų - pasak jo, pernai ES stovėjo kryžkelėje ir reikėjo pasirinkti, kuriuo keliu sąjunga pasuks. Per paskutinius mėnesius ES visgi pavyko grįžti į vėžes.
„Kartu mes parodėme, kad galime pasiekti rezultatų, kurie svarbūs mūsų žmonėms“, - sakė jis.
Pasak jo, šiuo metu auga ir ES ekonomika, nedarbas taip pat yra labai žemas, sukurta 8 mln. darbo vietų. Todėl būtent dabar atsiveria unikalus galimybių langas, kuriuo reikia pasinaudoti ir sėkmingai „plaukti pavėjui“. „Dabar laikas statyti vieningesnę, demokratiškesnę Europos Sąjungą“, - sakė jis.
Kalbant apie konkrečius EK pasiūlymus, vienas iš tokių - sustiprinti ES prekybą. Pasak EK vadovo, prekyba - tai darbo vietos, naujos galimybės verslui, tai ES socialinių ir aplinkos apsaugos normų skleidimas. ES prekybos partneriai vis intensyviau domisi galimybe prekiauti su ES. EK vadovas paminėjo tokias šalis kaip Kanada, Japonija, Meksika, Australija, Naujoji Zelandija.
ES saugumas - svarbiausias
Jis taip pat pasiūlė griežtesnį investicijų vertinimą. Jeigu trečioji šalis norėtų nupirkti vieną iš ES strateginių objektų, vertinimas turėtų būti griežtesnis, nes svarbiausia - užtikrinti ES saugumą.
ES saugumas nuskambėjo kaip viena svarbiausių J.C. Junckerio kalbos minčių. Pasak jo, vienas iš didžiausių iššūkių šiandieninei Europai - kibernetinės atakos. „Kibernetinės atakos kartais būna pavojingesnės demokratijai nei ginklai ir tankai“, - pareiškė J.C. Junckeris. Pastaraisiais metais prieš įvairias ES institucijas buvo nukreipta apie 4 tūkst. tokių atakų. Todėl EK siūlo naujus įrankius apsaugoti Europą nuo kibernetinių atakų.
J.C. Junckeris palietė ir iki šiol opią temą - pabėgėlių priėmimą. Pasak jo, net ir turint omeny, kad ne visos ES šalys rodo solidarumą šiuo klausimu, tačiau ES visgi pademonstravo solidarumą. ES priėmė daugiausiai pabėgėlių, daugiau už Australiją ir JAV kartu sudėjus. Jis pavadino Europą „solidarumo kontinentu“, kuris niekada neturėtų būti uždaras žmonėms, ieškantiems prieglobsčio.
Nelygybė Europos viduje
J.C. Junckerio teigimu, dėl ES ateities turėtų spręsti patys ES žmonės, tai negali būti primesta iš viršaus. Jis pasiūlė jo paties, asmeninį scenarijų.
„ES pasiekė tiek daug šiame susiskaldžiusiame pasaulyje. Europa yra vertybių Europa ir saugi vieta mums. Europa daugiau nei bendra rinka, pinigai, Europa yra vertybės. ES yra laisvės sąjunga. Laisvės iš diktato. Mūsų rytinė ir centrinė Europos dalis puikiai tai žino. Laisvė nėra kažkas kas mums tiesiog duota, mes turime dėl jos kovoti Europoje ir pasaulyje“, - sakė EK pirmininkas.
Jis taip pat akcentavo, kad ES yra vienas vienetas. Europa negali būti dalinama į rytus ir vakarus, į jokias dalis.
Pasak jo, būtina kovoti ir dėl sergančių vaikų, ir dėl išnaudojamų darbuotojų. ES negali būti antrarūšių piliečių. Jis paminėjo, kad Rytų ir Centrinė Europa kartais yra diskriminuojama, nes šios šalys tokiose pačiose pakuotėse gauna blogesnės kokybės prekes nei Vakarų Europa. J.C. Junckeris įsitikinęs, kad lygybė turi likti pamatu Europos Sąjungai.
Pasak EK vadovo, Vakarų Balkanų šalims reikėtų suteikti daugiau galimybių pradėti stojimo į ES kelią. Jis paminėjo, kad ateityje Turkija turėtų prisijungti prie ES - tai kitokia nuomonė nei kiek anksčiau išsakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pareiškusi, kad sieks stabdyti Turkijos stojimą į ES. Tačiau J.C. Junckeris tiesiogiai užstojo tiek A. Merkel, tiek kitus Vokietijos pareigūnus ragindamas Turkiją nustoti juos vadinti fašistais ir naciais bei paleisti įkalintus šioje šalyje žurnalistus.
Kalbėdamas apie terorizmo grėsmę, J.C. Junckeris sakė, jog ES nepakankamai greitai ir efektyviai atsako į terorizmo grėsmę. Anot jo, ES šalys nepakankamai tarpusavyje keičiasi informacija. Pasak jo, reikėtų greitesnių sprendimų ir užsienio politikos klausimais.
Savo metinėje kalboje J.C. Junckeris taip pat paminėjo, jog Europai šiandien reikia drąsos, kad ši vertybių sąjunga galėtų sėkmingai plaukti pavėjui.
Tikslus temdo nesutarimai ES viduje
Prieš metus ES smarkiai supurtė „Brexit“. Aršios diskusijos dėl vadinamosios ES ir Didžiosios Britanijos „skyrybų sąskaitos“ vyksta iki šiol, o šios šalies planai dėl ES piliečių gyvenimo sąlygų po išstojimo iš ES vadinami skandalingais - deportuojamų asmenų skaičius jau dabar smarkiai išaugo.
Pabėgėlių krizė šiuo metu atrodo aprimusi, tačiau Višegrado grupės šalys lieka nepalenkiamos: Lenkija, Čekija, Vengrija ir Slovakija ir toliau nesiruošia dalyvauti pabėgėlių padalijimo pagal ES kvotas programoje. Vengrija ir Slovakija netgi kreipėsi į teismą, tvirtindamos, kad per pabėgėlių ir migrantų krizę 2015-aisiais sudarytas susitarimas priimti tam tikrą skaičių žmonių, yra neteisėtas. Tuo metu dabartinė Lenkijos vyriausybė šiuo klausimu norėtų surengti referendumą. Tiesa, Europos Teisingumo Teismas Vengrijos ir Slovakijos skundą atmetė.
ES taip pat drebina nesutarimai su Lenkija dėl šios šalies vykdomos teismų reformos. ES svaidosi žaibais ir grasina šią šalį paduoti į teismą. Briuselio ir Varšuvos nesutarimai prasidėjo į valdžią atėjus Lenkijos „Teisė ir teisingumas“ (PIS) partijos vyriausybei, 2015 metais pranešusiai apie teisinę reformą, kuri, pasak ES, kelia „sisteminę grėsmę“ įstatymų viršenybei.
Ambicingi planai Europai
Pats J.-C. Junckeris pripažįsta, kad šių metu kalba - svarbiausia. Ar jam pavyks atitraukti ES šalis nuo tarpusavio ginčų ir nubrėžti bendrą kryptį, kurios noriai laikytųsi visos šalys narės? Parodys tik laikas. Dabar gi J.-C. Junckeris žada, kad išgirsime nuoširdžią kalbą apie tai, kaip ES ateitį mato būtent jis pats.
J. -C. Junckerio siūlymai, kurių įgyvendinimo jis ir sieks per paskutinius pilnus darbo metus prieš 2019 metų rinkimus, susiję su glaudesniu kariniu bendradarbiavimu, koordinuotais veiksmais prekybos ir prekybos gynybos srityje ir Europos stabilumo mechanizmo transformacija į nuolatinį apsaugos tinklą, kurio pagrindinė užduotis – ne tik nacionalinių biudžetų apsauga, bet ir rūpestis bloko piliečių piniginiais interesais ir gyvenimo kokybe.
