Kiti Amerikos karai, vykę tuo pačiu periodu – Vietname 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose, Afganistane po rugsėjo 11-osios atakų ir Irake su pertraukomis nuo 2003 metų – buvo nekonvenciniai.

Valstybė, turinti gerai parengtą kariuomenę ir pavojingiausius pasaulio ginklus, stojo į kovą prieš sukilėlius, karines formuotes, teroristus ar prastai parengtą kariuomenę, turinčią kur kas mažiau šaunamųjų ginklų ir neturinčią jokių oro pajėgų. Visi šie konfliktai suardė Jungtinių Valstijų planus.

Karas su Šiaurės Korėja veikiausiai būtų abiejų tipų konfliktų kombinacija ir vyktų etapais, sako buvę generolai, tarnavę Korėjoje, ir kariuomenės specialistai. Pirmasis etapas, pasak jų, būtų konvencinis karas, kuriame Šiaurės Korėja stotų prieš Amerikos ir Pietų Korėjos pajėgas.

Jis galėtų prasidėti keliais būdais, bet du scenarijai, numatantys prevencinius veiksmus, atspindi, kaip konfliktas galėtų įsiplieksti visu mastu – net jei to nenorėtų abi pusės.

Praėjusį trečiadienį paklaustas, ar svarsto galimybę imtis karinių veiksmų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams atsakė: „Jei atvirai, tai nėra pirmasis pasirinkimas, bet matysime, kaip viskas bus“.

Keli scenarijai

Pagal pirmąjį scenarijų Jungtinės Valstijos galėtų smogti smūgį visai Šiaurės Korėjai prieš pat paleidžiant raketą ar pirmosiomis jos skrydžio sekundėmis. Tai galėtų būti daroma kinetiškai arba kibernetinės atakos metu, nors kol kas neaišku, ar Jungtinės Valstijos turi tokių kibernetinių pajėgumų.

Kim Jong Uno režimas šiais metais surengė jau aštuonis raketų bandymus. Pietų Korėja šią savaitę pranešė, kad Pchenjanas artimiausiomis dienomis gali išbandyti dar vieną tarpžemyninę balistinę raketą.

Buvę generolai ir karo analitikai teigia, kad jei D. Trumpo administracija dabar ar ateityje nuspręstų sužlugdyti raketos bandymą, Šiaurės Korėja veikiausiai griebtųsi atsakomųjų veiksmų.

Tokiu atveju įtampa peraugtų į atvirą karą ir galėtų priversti Šiaurės Korėją panaudoti savo ginkluotę: kitu atveju Pchenjanas neatsilaikytų prieš JAV antskrydžius.

Pagal antrąjį scenarijų Šiaurės Korėja pati pradėtų karinius veiksmus, jei pajustų ar gautų signalus, kad Jungtinės Valstijos ruošiasi atakuoti. Minėti signalai galėtų varijuoti nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, Vašingtono sprendimo iškeldinti savo ambasados darbuotojus iš Pietų Korėjos, iki platesnio masto veiksmų, pavyzdžiui, papildomų karinių lėktuvų, ginkluotės, karių ar net branduolinio ginklo dislokavimo Pietų Korėjoje. Pchenjanas galėtų surengti prevencinę ataką, kad atgrasytų nuo visuotinės invazijos.

Didėjanti įtampa

Per pastarąjį mėnesį įtampą eskalavo abiejų pusių arši retorika. Rugpjūtį D. Trumpas pareiškė, kad „Šiaurės Korėja geriau nebegrasintų Jungtinėms Valstijoms, nes sulauks tokios ugnies ir įtūžio, kokio pasaulis dar nebuvo regėjęs“. Po kelių valandų Šiaurės Korėjos Liaudies Armijos Strateginės pajėgos atkirto, kad „Jungtinės Valstijos geriau nesvajotų, jog jų žemyninė teritorija yra nepažeidžiama Dangaus karalija“.

Įtampą kurstantis apsižodžiavimas nebepalieka vietos diplomatijai, kuriai vis dar teikia pirmenybę tokios šalys kaip Pietų Korėja, Kinija, Rusija, Japonija ir Europos valstybės. Dėl šios priežasties tolsta viltys pasiekti kokį nors kompromisą dėl Pchenjano branduolinės programos, ypač turint galvoje greitus ginkluotės ir paleidimo sistemų tobulinimo tempus, peržengiančius visas žvalgybos prognozes.

Vienintelis susitarimas, kurį galėtų svarstyti Kim Jong Unas, yra įšaldymas, tačiau jis Vakarams turėtų didelę kainą, kurios, regis, Baltieji rūmai nesiruošia mokėti.

Jei kiltų karas, pirmasis etapas veikiausiai truktų mažiausiai mėnesį, o, galbūt, ir daugiau savaičių. „Šiaurės Korėjos konvencinė ginkluotė bėgant metams atrofavosi ir nebuvo itin atnaujinta, - sakė į atsargą išėjęs generolas Gary E. Luckas, anksčiau vadovavęs JAV ir Jungtinių Tautų (JT) pajėgoms Korėjoje. – Tačiau ji vis dar turi kiekybinį pranašumą – nes toks yra režimas, todėl galėtų dalyvauti konvenciniame kare netoli to taško, kuriame buvo paskutinį kartą“. Dabar ji taip pat turi atominę bombą.

Šiaurės Korėjos kariniai ištekliai

Įvairiuose kariuomenės padaliniuose Šiaurės Korėja turi beveik 1,2 mln. karių, o dar 600 tūkst. – rezerve ir beveik 6 mln. – sukarintų struktūrų rezervuose, rodo ataskaita „Military Balance 2017“, kurią paskelbė Tarptautinis strateginių studijų institutas.

Pietų Korėjos kariuomenė savo dydžiu prilygsta tik pusei Šiaurės Korėjos kariuomenei, bet ji turi 4,5 mln. karių rezerve ir dar tris milijonus sukarintų padalinių rezervuose. Kadangi paskutinis Korėjų karas oficialiai nėra užbaigtas (sudarytos tik paliaubos), Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje yra dislokavusios maždaug 28 tūkst. karių. Dar dešimtys tūkstančių karių priklauso JAV Ramiojo vandenyno daliniui.

Šiaurės Korėja galiausiai vis tiek karą pralaimėtų, sako generolai ir kariuomenės analitikai. Kim Jong Uno režimas veikiausiai žlugtų.

Tačiau antrasis Korėjų karas gali būti itin kruvinas – vien tik Seule galėtų žūti dešimtys tūkstančių žmonių, o visoje Pietų Korėjoje – maždaug milijonas. Šis karas fiziškai nustekentų tiek Šiaurės, tiek Pietų Korėją, sako kariuomenės ekspertai.

„Pasekmės šiam pusiasaliui būtų katastrofiškos, tiesiog katastrofiškos“, - teigė į atsargą išėjęs generolas Jamesas Marksas, kariavęs tiek Korėjoje, tiek Irake.

Per pirmąjį Korėjų karą 1950 – 1953 metais Jungtinės Valstijos per mūšius neteko daugiau kaip 30 tūkst. karių. Pietų Korėja neteko beveik ketvirtadalį milijono karių ir milijono civilių gyventojų. Tuo tarpu Šiaurės Korjėjoje žuvo per milijoną karių ir civilių gyventojų.

Tačiau diskusijose dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos yra pasimetę jos cheminiai ir biologiniai ginklai, priduria G. E. Luckas. „Dėl jų taip pat reikia nerimauti“, - pažymi jis.

O kas po to?

Nors pirmasis etapas atrodo bauginančiai, antroji fazė gali būti dar blogesnė. „Įveikus Šiaurės Korėjos pajėgas, karas greitai nesibaigtų. Šiaurės Korėja taip paprastai nenurimtų“, - sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto biuro Vašingtone vadovas Markas Fitzpatrickas.

Tuomet konvencinis karas gali virsti jau pažįstamu sukilimu, kuris JAV pajėgų laukė Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje. Kim Jong Uno režimui ištikimi kovotojai gali tęsti kovą slaptomis kuopelėmis ar partizaninėmis atakomis.

„Šiaurės Korėja nepasiduotų taip greitai, kaip Saddamo režimas (greičiau negu per mėnesį nuo JAV invazijos pradžios) ar Talibanas (per du mėnesius), tačiau tolesnė konflikto eiga būtų panaši, tik veikiausiai intensyvesnė, - sakė M. Fitzpatrickas. – Šiaurės korėjiečiams yra praplautos smegenys, kad Kimų dinastija yra beveik dieviška, o amerikiečiai yra bet kokio blogio šaltinis“.

JAV kariuomenė
Foto: EPA-ELTA

Daugybė karinių pratybų analizavo, kaip būtų galima eliminuoti režimą ir jo ginkluotę, pažymėjo jis. Tačiau mažai buvo tyrinėjama, kas galėtų įvykti po to. Ta pati problema persekiojo karines intervencijas į Iraką bei Afganistaną: pirminiai tikslai buvo pasiekti, tačiau tik tam, kad JAV būtų įsiurbtos į nesibaigiantį sukilimo liūną.

Generolas J. Marksas Jungtinių Valstijų silpnąsias vietas antrajame etape palygino su NATO problemomis planuojant galimą karą su buvusia Sovietų Sąjunga. „Nė vienas planas nebuvo skirtas konflikto etapui po karo ir galimam branduolinio ginklo panaudojimui, kad būtų sustabdytas Sovietų Sąjungos sausumos pajėgų puolimas, - teigė jis. – Nekonvenciniai karai nepaklūsta jokiems modeliams ir nepaiso kariuomenės planuotojo vaizduotės, ir, visų pirma, gali apsieiti be jėgos panaudojimo“.

Kinijos vaidmuo

Vienas iš didžiųjų nežinomųjų yra Kinija: ką ji darys, jei kaimyniniame Korėjos pusiasalyje kils karas? Pekinas nenori, kad Šiaurės Korėja turėtų branduolinį ginklą. Naujausia JT rezoliucija, įvedusi naujas sankcijas Kim Jong Uno režimui, tarp 15-os Saugumo Tarybos narių sulaukė retos vienybės.

Tačiau Kinija taip pat yra artimiausia Šiaurės Korėjos ekonominė partnerė: jos pietinės provincijos aktyviai prekiauja su Pchenjanu. Pekinas Šiaurės Korėją regi kaip buferį nuo Vakarų įtakos. Jis netrokšta, kad pusiasalis susivienytų, ir jį šiurpina Šiaurės Korėjos žlugimo perspektyva ir būsima nestabili padėtis prie jo sienų, sakė kariuomenės analitikai.

Jei Jungtinės Valstijos sugalvotų smogti iš oro kai kuriems Šiaurės Korėjos taikiniams, joms reikėtų praskristi netoli Kinijos sienų, įspėjo J. Marksas. Tai sukeltų nerimą Kinijai, kaip ir Jungtinėms Valstijoms kiltų nerimas, jei kita šalis priartėtų prie jų sienų.

Foto: AP / Scanpix

„Šiaurės Korėja yra mūsų santykių su Kinija poaibis, - sakė J. Marksas. – Kokios būtų karo pasekmės? Nuniokotas Seulas, pakoreguota pasaulio tvarka ir kitoje pusėje atsidūrusi Kinija su „priešės“ statusu. Jei Jungtinės Valstijos ir Kinija taps kariaujančiomis pusėmis, tuomet gali įvykti bet kas“.

Grėsmingos prognozės, kaip galėtų atrodyti karas su Šiaurės Korėja, yra viena iš priežasčių, kodėl dabartiniai ir buvę kariuomenės strategai pasisako už diplomatinį kelią – nepaisant to, ką viešai kalba D. Trumpas.

Praėjusią savaitę D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė: „Jungtinės Valstijos 25 metus derėjosi su Šiaurės Korėja ir mokėjo jai reikalaujamus pinigus. Derybos nėra atsakymas!“. Po kelių valandų JAV gynybos sekretorius ir buvęs jūrų pėstininkas Jamesas Mattisas viešai paprieštaravo prezidentui. „Mes niekada neatmetame diplomatinių sprendimų“, - žurnalistams sakė J. Mattisas, Pentagone stovėjęs šalia Pietų Korėjos gynybos ministro Song Young-moo.

J. Marksas teigė, kad J. Mattiso žodžiai atspindi aukščiausių JAV vadų pažiūras. „Šiaurės Korėjos atžvilgiu tikrai egzistuoja karingas variantas, - teigė jis. – Tačiau Pentagone nėra karingai nusiteikusios frakcijos. Niekas nenori, kad Korėjoje prasidėtų dar vienas karas“.