„Lenkijos vyriausybės pozicija dėl reparacijų bus oficialiai pareikšta priėmus politinį sprendimą“, – ketvirtadienį komerciniam radijui „RMF FM“ sakė premjerė Beata Szydlo.
„Mano nuomone, Lenkija turi teisę į tai ir Lenkijos valstybė turi teisę jos prašyti, – sakė B. Szydlo. – Mes pasirengę pradėti šią procedūrą.“
Vyriausybė ginčija 1953 metų rezoliucijos, kuria tuometinė Lenkijos komunistinė valdžia atsisakė pretenzijų Vokietijai, teisėtumą. Tas susitarimas buvo sudarytas diktuojant Sovietų Sąjungai, tvirtina vyriausybė.
Trečiadienį B. Szydlo sakė, kad Varšuva „siūlo dialogą“ Berlynui dėl reparacijų.
Lenkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai anksčiau sakė, kad Europos Sąjungos ir NATO kaimynės Lenkija ir Vokietija turėtų surengti „rimtas derybas“ dėl kompensacijos ir kad jos dydis galėtų būti trilijonas dolerių (835 mlrd. eurų).
Įtakingas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis kaltina Vokietiją vengiant atsakomybės už žalą, padarytą jo šaliai.
Per nacių okupaciją 1939-1945 metais buvo nužudyta 6 mln. Lenkijos piliečių, tarp jų – maždaug 3 mln. žydų kilmės. Šalies sostinė Varšuva buvo praktiškai nušluota nuo žemės paviršiaus.
Kaip rodo nepriklausomos visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Ibris“ apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti praėjusio mėnesio pabaigoje, 51 proc. lenkų nepritaria tokio pobūdžio pretenzijoms Vokietijai, o 24 proc. mano, kad pretenzijos turi būti pareikštos.
Kalbos apie kompensaciją pasigirdo tokiu metu, kai nuo 2015 metų valdanti PiS vyriausybė šalyje ir užsienyje yra griežtai kritikuojama dėl virtinės reformų, kuriomis, pasak kritikų, naikinami demokratijos standartai ir teisinė valstybė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį mėnesį sakė, kad Lenkija eina „prieš Europos interesus“, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino Lenkiją „rimta problema“.
ES liepos mėnesį ėmėsi teisinių veiksmų prieš Lenkijos vyriausybę dėl reformų, kuriomis, kaip nuogąstaujama, ribojamas teismų nepriklausomumas.