Preliminariais rezultatais, gautais suskaičiavus 90 proc. balsalapių, už konservatyvią partiją "Įstatymas ir Teisingumas", vadovaujamą brolių dvynių Jaroslawo ir Lecho Kaczynskių (Jaroslavo ir Lecho Kačynskių), balsavo 26,8 proc. rinkėjų, o už verslą remiančią liberalią Pilietinę platformą (PP) - 24,2 procento.

Trečią vietą užima populistinė ūkininkų sąjunga "Savigyna", užsitikrinusi 11,7 proc. balsų, o ketvirtoje liko ketverius metus valdžiusi ekskomunistinė Kairiųjų demokratų sąjunga (KDS) - už ją balsavo tik 11,4 proc. rinkėjų.

Foto: EPA-ELTA

Premjerą Mareką Belką ir jo šalininkus centro kairiuosius nesėkmė ištiko dėl daugybės skandalų, drebinusių Lenkijos politikos sluoksnius, taip pat dėl didelio nedarbo, pasiekusio beveik 18 proc. darbingų gyventojų.

  • A.Kwasniewskis tikisi stabilumo
  • Prognozuojamos sunkios derybos dėl koalicijos
  • Ndidelis rinkėjų aktyvumas vadinamas katastrofa

    Kairiesiems nepadėjo net tokie laimėjimai, kaip šalies įstojimas į Europos Sąjungą (ES), spartėjantis ekonomikos augimas ir didėjančios investicijos. Kaip rodo negalutiniai rezultatai, į Seimą dar pateks ultraradikali katalikiška Lenkijos šeimų lyga, kuri gavo 7,9 proc. balsų ir Lenkijos valstiečių sąjunga, užsitikrinusi 7,0 proc. rinkėjų paramą.

    Foto: EPA-ELTA

    Oficialius balavimo rezultatus numatoma paskelbti antradienio vakarą. Rinkimuose dalyvavo tik 40,2 proc. lenkų, turinčių balso teisę. Švenčianti pergalę partija "Įstatymas ir Teisingumas", kaip ir buvo žadėta prieš rinkimus, sieks sudaryti vyriausybės koaliciją su liberalais iš Pilietinės platformos.

    "Mes seniai sakėme, kad norime tokios koalicijos, ir nėra jokios priežasties manyti, kad ji nebus suformuota", - sakė šios partijos pirmininkas J.Kaczynskis.

    Dabar Lenkijoje prasideda rimtų permainų laikotarpis, ir neaišku, kaip atrodys jos vyriausybė. J.Kaczynskis pretenduoja į vyriausybės vadovo postą, o L.Kaczynskis nori tapti prezidentu, kurio rinkimai paskirti spalio 9 dieną. Tačiau rinkėjai, taip pat kitos politinės jėgos gali nesutikti, kad dvyniai užimtų abu pagrindinius valstybės postus.

    Abi laimėtojos - ir "Įstatymas ir teisingumas", ir Pilietinė platforma - žada kurti daugiau darbo vietų ir išrauti įsikerojusią korupciją.

    Foto: ELTA

    Šios partijos taip pat ketina siekti, kad gilėtų Europos integracija, būtų sustiprinta socialinio aprūpinimo sistema ir tarp Lenkijos ir Rusijos susidarytų juosta valstybių, draugiškų Varšuvai, tačiau galimų būsimųjų partnerių vyriausybės koalicijoje pozicijos sutampa toli gražu ne visais klausimais.

    Partija "Įstatymas ir teisingumas", ginanti tradicines katalikiškąsias ir konservatyviąsias vertybes, sugebėjo gerai pasirodyti rinkimuose dosniai dalydama pažadus socialinėje srityje, tarp jų - dėl valstybės pagalbos neturtingiausioms šeimoms, valstybės kišimosi į ekonomiką, taip pat socialinio draudimo ir medicinos aptarnavimo išlikimo valstybės sektoriuje.

    Pilietinė platforma šiais klausimais laikosi atvirai liberalių pozicijų, ragindama įvykdyti radikalią mokesčių reformą, kad paspartėtų ekonomikos plėtra. Be to, Pilietinė platforma labiau norėtų, kad valstybė mažiau kontroliuotų ekonomiką ir būtų tęsiamas privatizavimas.

    "Manau, kad rinkėjai su socialistiniais įsitikinimais pasijuto esantys našlaičiai po kairiųjų žlugimo ir persimetė į "Įstatymo ir teisingumo" pusę", - komentavo galimų savo partnerių sėkmę Pilietinės platformos lyderis Bronislawas Komorowskis. "Įstatymo ir teisingumo" programa iš esmės yra socialistinė, o Lenkija yra pasisotinusi socializmu", - sakė jis.

    A.Kwasniewskis po rinkimų tikisi stabilumo

    Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis praėjus dienai po parlamento rinkimų paragino abi dešiniąsias rinkimų nugalėtojas imtis "konstruktyvių pokalbių".

    "Lenkijai pirmiausiai reikia stabilumo", - pareiškė jis pirmadienį Lenkijos radijui. Todėl, anot A.Kwasniewskio, dabar būtinos didelės Teisės ir teisingumo partijos (PiS) bei Piliečių platformos (PO) pastangos, kad būtų sudaryta ketverius metus valdysianti koalicija.

    Suskaičiavus 60 proc. rinkėjų balsų, paaiškėjo, kad PiS gavo 26,6 proc., o PO - 24 proc. balsų. Naujajame parlamente abi partijos turės stabilią daugumą - 274 mandatus iš 460.

    Lenkų spauda prognozuoja sunkias derybas dėl valdančiosios koalicijos

    Derybos dėl Lenkijos valdančiosios koalicijos dviem daugiausiai balsų per rinkimus surinkusioms partijoms bus ilgesnės ir sunkesnės nei tikėtasi, pirmadienį, rinkimų pareigūnams toliau skaičiuojant balsus, prognozuoja šalies laikraščiai.

    "Laimėjo socialinis pasirinkimas", - rašė konservatyvusis dienraštis "Rzeczpospolita", konservatyviajai katalikiškai partijai "Įstatymas ir teisingumas", kuri pasisako už valstybės paramą neturtingiesiems ir valstybės kišimąsi į ekonomiką, vis labiau lenkiant liberalią ekonominę politiką remiančią centro dešiniųjų Pilietinę platformą.

    "Derybos bus ilgesnės ir tikriausiai sunkesnės" nei būtų buvusios tuo atveju, jei pirmautų verslą remianti Pilietinė platforma, rašo laikraštis. "Taip pat neturėtume tikėtis revoliucinių pokyčių fiskalinėje sistemoje", - pažymi "Rzeczpospolita".

    Minėtos partijos, kurios abi per sekmadienio rinkimus surinko maždaug 60 proc. balsų ir turėtų užsitikrinti maždaug 300 iš 460 vietų parlamente, jau pradėjo derybas dėl valdančiosios koalicijos suformavimo.

    Centro kairiųjų laikraštis "Gazeta Wyborcza" rašė: "Įstatymas ir teisingumas" ir Pilietinė platforma nesutaria dėl laisvosios rinkos koncepcijos ir valstybės vaidmens ekonomikoje. Tikimės, kad jos ras kompromisą, kuris neabejotinai bus sunkus, tačiau galėtų suderinti plėtrą ir kovą su skurdu bei nedarbu".

    Lenkijoje nedarbas, kuris sudaro 17,8 proc. ir yra didžiausias Europos Sąjungoje (ES), buvo svarbus rinkimų kampanijos klausimas.

    Lenkų analitikai nedidelį rinkėjų aktyvumą vadina katastrofa

    Labai mažą - mažiausią nuo pat komunizmo žlugimo 1989 metais - Lenkijos rinkėjų aktyvumą per parlamento rinkimus analitikai ir spauda pirmadienį vadina katastrofa.

    Sekmadienį balsuoti atėjo kiek daugiau nei 39 proc. iš 30 mln. rinkimų teisę turinčių lenkų. Tik per Europos Parlamento rinkimus, kurie vyko pernai, rinkėjų aktyvumas buvo dar mažesnis - 20 procentų.

    Per ankstesnius parlamento rinkimus 2001 metais balsuoti atėjo 46 proc. tokią teisę turinčių Lenkijos gyventojų. Denraštis "Gazeta Wyborcza" pirmajame puslapyje išspausdino didžiulę antraštę "Katastrofiškas aktyvumas".

    "Tai antausis politikos elitui", - rašo kairiosios pakraipos "Trybuna".

    "Po pastarųjų mėnesių elgesio lenkai jaučia politinį nuovargį", - sakė politikos apžvalgininkas Marekas Mizgalskis.

    Sociologas Edmundas Wnukas-Lipinskis rinkėjų abejingumą aiškino "silpna lenkų visuomenės politine kultūra ir žemu politinių diskusijų lygiu, kurie atima žmonėms norą įsipareigoti".

    "Taip pat buvo tokios kategorijos rinkėjų, kuriems norą (balsuoti) atėmė visuomenės apklausos, - privačiai televizijai TVN24 sakė E.Wnukas-Lipinskis. - Jie sau pasakė: "Kadangi mano partija yra tikra dėl gerų rezultatų, man nereikia balsuoti".

    Lenkai turėtų aktyviau dalyvauti kitą mėnesį renkant šalies prezidentą, nes šie rinkimai yra "asmeniškesni" už parlamento rinkimus, pažymi rinkimų analitikai.