M. Schulzo puolimas nepavyko: A. Merkel laimėjo priešrinkiminius debatus

Panašu, kad, nors priešrinkiminiuose televizijos debatuose Vokietijos kanclerė Angela Merkel oponento iš Socialdemokratų partijos (SPD) ir buvo puolama pabėgėlių politikos, santykių su Turkija ir bendravimo su Donaldu Trumpu klausimais, ji išlaikė stiprias pozicijas, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.

Dar iki debatų atliktų apklausų duomenimis, A. Merkel prieš savo varžovą Martiną Schulzą pirmavo 14 procentinių punktų. Tuo tarpu po debatų ARD televizijos užsakymu bendrovės „Infratest Dimap“ atlikta apklausa parodė, kad A. Merkel pasirodymą debatuose įtikinamesniu laikė 55 proc., o M. Schulzo pasirodymą - 35 proc. apklaustųjų.

Likus trims savaitėms iki rinkimų vykusių ir daugiau kaip pusantros valandos trukusių debatų metu centro kairiųjų pažiūrų kandidatas M. Schulzas nuo pat pradžios užėmė puolamąją poziciją. Tai - vieninteliai televizijos debatai, kuriuose jis turėjo progą prieš rinkimus akis į akį susiremti su A. Merkel.

Komentatorių teigimu, santykių su Turkija klausimu M. Schulzas pergudravo A. Merkel ir privertė ją sugriežtinti retoriką, pažadant, kad, jei bus perrinkta kanclere, sieks nutraukti Turkijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).

Iš pradžių įspėjusi elgtis atsargiai ir kol kas stojimo derybų nestabdyti, vėliau A. Merkel prie Turkijos klausimo grįžo net tuomet, kai debatų moderatoriai jau buvo perėję prie D. Trumpo politikos Šiaurės Korėjos atžvilgiu aptarimo.

„Akivaizdu, kad Turkija neturėtų tapti ES nare“, - reaguodama į M. Schulzo pažadą nutraukti Ankaros stojimo derybas pareiškė Vokietijos kanclerė.

„Pasikalbėsiu su savo kolegomis (Bendrijoje) ir išsiaiškinsiu, ar galime pasiekti bendrą poziciją šiuo klausimu ir nutraukti stojimo derybas“, - pridūrė A. Merkel, tokiomis pastabomis, tikėtina, rizikuodama dar labiau pabloginti ir taip įtemptus santykius su Ankara.

Diskutuojant apie D. Trumpą ir Šiaurės Korėją, M. Schulzas JAV prezidentą apkaltino „savo tviterio žinutėmis pasaulį atvedus prie krizės slenksčio“ ir sakė, kad Vokietija turėtų glaudžiau bendradarbiauti su savo partneriais Europoje, Kanada, Meksika bei D. Trumpo oponentais JAV.

A. Merkel, siekianti perrinkimo ketvirtajai kadencijai, į tai atsakė pasinaudodama savo, kaip pasaulinio lygio politikės, pozicija. Ji teigė sekmadienį Šiaurės Korėjos klausimą aptarusi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, o artimiausiomis dienomis jį dar aptarsianti su D. Trumpu bei Rusijos, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais.

„Nemanau, kad šį konfliktą galime išspręsti nedalyvaujant JAV prezidentui, - pareiškė A. Merkel. - Tačiau manau, kad būtina kuo aiškiau pasakyti, jog galimas tik taikus diplomatinis sprendimas.“