Per pirmadienį pradedamą trijų dienų vizitą Artimuosiuose Rytuose A. Guterresas tikriausiai bandys spausti Izraelio ir palestiniečių lyderius, kad būtų atnaujintos derybos dėl dešimtmečius trunkančio jų konflikto, bet Izraelio lyderių interesai kol kas yra kitokie.
Jie yra sakę norį spausti A. Guterresą dėl JT taikos palaikymo pajėgų kaimyniniame Libane UNIFIL, esą „aklų“ šiitų islamistų judėjimo „Hizbollah“ vykdomam ginklų kaupimui.
Vizitas surengtas JT Saugumo Tarybai tariantis, ar šių pajėgų mandatas turi būti dar metams pratęstas. Balsavimas planuojamas trečiadienį.
Po pirmadienio susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu A. Guterresas antradienį planuoja nuvykti į Ramalą susitikti su palestiniečių premjeru Rami Hamdallah.
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas šiuo metu lankosi Turkijoje ir veikiausiai su A. Guterresu nepasimatys.
Trečiadienį A. Guterresas nuvyks į Gazos Ruožą.
Atvykęs sekmadienį vakare, JT vadovas susitiko su Jasonu Greenblattu, JAV prezidento Donaldo Trumpo aukšto rango padėjėju, kuriam pavesta dėti pastangas dėl Izraelio ir palestiniečių taikos.
J. Greenblattas praėjusią savaitę dalyvavo JAV delegacijoje, vadovaujamai D. Trumpo žentas Jaredo Kushnerio ir vedusiai derybas su B. Netanyahu ir M. Abbasu. J. Greenblattas liko regione tolesnėms diskusijoms.
Buvęs Portugalijos ministras pirmininkas A. Guterresas, sausį tapęs JT vadovu, tikriausiai stengsis, kad dviejų valstybių scenarijus išliktų realus Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendinys. Šiuo metu tokio sprendinio perspektyvai yra iškilęs pavojus.
Taikos pastangos yra įstrigusios nuo 2014 metų balandžio; Izraelio nausėdijų statybos okupuotame Vakarų Krante tęsiasi.
D. Trumpas yra sakęs, kad nori pasiekti „galutinį susitarimą“ – Izraelio ir palestiniečių taiką, bet pats privertė suabejoti dviejų valstybių sprendiniu pareiškęs, kad galėtų paremti vienos valstybės scenarijų, jei jis atneštų taiką.
Tokie pareiškimai labai neramina palestiniečius, bet patinka dešiniojo sparno izraeliečiams, norinčius, kad jų šalis aneksuotų didžiąją dalį Vakarų Kranto.
„Aklumas“?
Dviejų valstybių sprendinys numato nepriklausomą palestiniečių valstybę, egzistuojančią šalia Izraelio. Toks scenarijus tarptautinės diplomatijos centre yra bent nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios.
Tuo pačiu metu daug analitikų sako, kad nei B. Netanyahu, nei M. Abbasas kol kas negali padaryti jokių didelių nuolaidų.
B. Netanyahu to nedaryti ir tęsti žydų nausėdijų statybas spaudžia jo dešiniojo sparno rinkėjai. Pats premjeras šiuo metu irgi nerodo didelės iniciatyvos keisti tokį kursą, sako kai kurie analitikai.
82 metų palestiniečių lyderis yra nepopuliarus, o Vakarų Krante įsikūrusi jo partija „Fatah“ ir toliau lieka atskira nuo Gazos Ruožą valdančio judėjimo „Hamas“.
Izraelio lyderiai aiškiai sako, kad nori su A. Guterresu aptarti kitas temas, tarp jų – „Hizbollah“.
Sekmadienį Izraelio užsienio reikalų viceministrė Tzipi Hotovely atkartojo JAV pareiškimus, kad JT pajėgų Libane vadas pro pirštus žiūri į „Hizbollah“ ginklų kontrabandą.
Izraelis 2006 metais kariavo su šia Libano šiitų grupuote.
„Neleisime šiam aklumui tęstis“, – sakė Tz. Hotovely.
Pasak jos, „Hizbollah“ dislokavimas palei Libano sieną su Izraeliu bus „labai svarbus klausimas“ per diskusijas su A.Guterresu.
„Jis susitiks su karinės žvalgybos vadovu ir bus informuotas, be to, susitiks su premjeru, ir esu tikra, jog neišvyks manydamas, kad Jungtinėms Tautoms suteiktas mandatas čia įgyvendinamas“, – sakė Tz. Hotovely.
Tačiau JT atstovas Stephane'as Dujarricas pareiškė „visišką pasitikėjimą“ pajėgų vadu.
B. Netanyahu taip pat dažnai kalbėdavo apie tai, ką vadina Izraelio nesutaikomo priešininko Irano siekiu plėsti savo įtaką Artimuosiuose Rytuose, ypač kaimyninėje Sirijoje, ir tikriausiai aptars tai su A. Guterresu.
Be to, Izraelio pareigūnai nuolat kaltina JT institucijas šališkumu dėl Izraelio ir sako, kad jos neproporcingai daug dėmesio skiria jo vykdomai palestiniečių teritorijos okupacijai, tad tikėtina, kad ragins A. Guterresą tai spręsti.