2016 metų vasarą, kaip tik tuo metu, kai originalią ir slaptą medžiagą skelbianti organizacija „WikiLeaks“ publikavo Demokratų partijos narių bendrinamus dokumentus, kurie, kaip manoma, buvo perduoti Kremliui pavaldžių programišių, „WikiLeaks“ įkūrėjas ir vadovas Julianas Assange‘as nutarė neatkreipti visuomenės dėmesio į didžiulį kiekį dokumentų, susijusių su Rusijos vyriausybe.
Tokios išvados buvo padarytos, remiantis tam tikrų pokalbių įrašais ir juos perdavusio šaltinio teiginiais.
Taigi, kaip matyti iš konkrečių naujienų portalui „Foreign Policy“ pateiktų pokalbių suvestinių santraukų, „WikiLeaks“ atsisakė paskelbti ištisą informacijos lobyną – ne mažiau kaip 68 gigabaitų duomenų, gautų iš Rusijos vidaus reikalų ministerijai artimų šaltinių.
Minėtose pokalbių suvestinėse buvo pateikta komunikacija tik iš vienos pusės, būtent – „WikiLeaks“.
„Kiek galime prisiminti, ši informacija jau paviešinta“, – rašė tada „WikiLeaks“ atstovas.
„WikiLeaks“ atsisako skelbti duomenis, jei negali patikrinti jų patikimumo. „WikiLeaks“ atsisako skelbti duomenis, kurie jau paviešinti kitų šaltinių arba veikiausiai yra visiškai nereikšmingi. „WikiLeaks“ niekada neatsisako skelbti duomenų, atsižvelgdama į šalį, iš kurios jie gauti“, – paaiškino „WikiLeaks“ atstovas portalui „Foreign Policy“, „Twitter“ žinute atsakydamas į klausimą apie su Rusija susijusius duomenis. (Visa perduota medžiaga, kaip spėjama, yra vien „WikiLeaks“ įkūrėjo J. Assange‘o žinioje, nors portalas „Foreign Policy“ buvo patikintas, kad ji prieinama visam organizacijos personalui.)
Dar 2014 metais BBC ir kitais naujienų kanalais buvo pranešama apie duomenis, gana iškalbingai bylojančius apie Rusijos karinius veiksmus ir žvalgybos operacijas, susijusias su Ukraina. Tačiau tąsyk gautą informaciją galima prilyginti mažiau nei pusei vėliau, 2016 metais, gautų duomenų – kaip tik tų, kuriuos J. Assange‘as nutarė ignoruoti.
„Savo žinioje turėjome keletą „Wikileaks“ išsiųstų nutekintų duomenų rinkinių, tarp kurių buvo ir iš Rusijos kompiuterių sistemos nuskaityta informacija. Ji būtų atskleidusi Rusijos veiksmus ir įrodžiusi, kad „WikiLeaks“ nėra kontroliuojama Rusijos saugumo tarnybų, – teigė žinutes iš pirmiau minėto susirašinėjimo perdavęs šaltinis. – Daugelis „Wikileaks“ darbuotojų ir savanorių, neišskiriant nė jų artimųjų, yra nukentėję nuo Rusijoje klestinčios korupcijos ir taikomų žiaurių priemonių, todėl buvome tikri, kad „Wikileaks“ šią informaciją išleis. Deja, J. Assange‘as teikė vieną pasiteisinimą po kito.“
Galop su Rusija susiję duomenys buvo labai tyliai ir ramiai paskelbti kitu interneto kanalu ir, savaime suprantama, beveik nesukėlė jokio atgarsio.
Per kelis mėnesius iki 2016 metais įvykusių JAV prezidento rinkimų, „WikiLeaks“ paskelbė begalę Demokratų partijos iškeltą kandidatę H. Clinton ir jos kampaniją galėjusių sukompromituoti el. laiškų. Tai informacija, kuri JAV žvalgybos pareigūnų įsitikinimu, buvo nutekinta per Kremliaus nurodymu įvykdytus įsilaužimus į kompiuterių sistemas.
J. Assange‘o vaidmuo priimant sprendimus dėl nutekintos informacijos skelbimo, pakurstė kalbas apie tai, kad jis galėjo prisidėti prie Rusijos sumanyto plano.
Dar 2010 metais J. Assange‘as žadėjo skelbti iš bet kurios patikroms besipriešinančios institucijos gautą informaciją.
„Svetainėje „WikiLeaks“ skelbiamos publikacijos parenkamos, atsižvelgiant į jų aktualumą ir patrauklumą skaitytojams, – paaiškino „WikiLeaks“ „Twitter“ žinutėje. – Kol vyksta dėmesio verti didelio atgarsio žiniasklaidoje sulaukiantys renginiai, tokie kaip olimpinės žaidynės ar itin svarbūs rinkimai, su jais nesusijusių publikacijų skelbimas kartais gali būti atidedamas iki tos akimirkos, kai ažiotažas nuslūgs, tačiau tai jokiu būdu netampa priežastimi apskritai atmesti bet kokias publikacijas.“
„WikiLeaks“ santykiai su Rusija prasidėjo nuo priešpriešos. 2010 metų spalį J. Assange‘as ir „WikiLeaks“ užsiminė apie didžiulį kiekį dokumentų, galinčių atskleisti tiesą apie nepriimtinus ir kritikuotinus Kremliaus veiksmus. Ši žinia buvo išplatinta per Rusijos naujienų svetainę. Anot vieno Rusijos laikraščio, tada J. Assange‘as teigė turįs su Rusija, jos vyriausybe ir verslininkais susijusios kompromituojančios medžiagos ir žadėjo labai greitai tą medžiagą paskelbti.
„Rusai neabejotinai sužinos labai daug įdomaus apie savo šalį“, – tuo metu teigė ir „WikiLeaks“ atstovas Kristinnas Hrafnssonas.
2010 metų lapkritį „WikiLeaks“ iš tikrųjų pradėjo skelbti dokumentus, įtrauktus į Chelsea Manning perduotą duomenų bazę. Dokumentuose buvo užfiksuoti JAV diplomatų telefoniniai pokalbiai su pašnekovais iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant ir Rusiją.
Organizacija „WikiLeaks“ tuo metu bendradarbiavo su Rusijos laikraščiu „Novaya Gazeta“. Reikia pasakyti, kad paskelbta medžiaga sudarė tik labai nedidelę dalį beveik ketvirtyje milijono iš JAV ambasados Maskvoje gautų failų įrašyto turinio. Kaip teigia Maskvoje dirbęs „Business Insider“ korespondentas Johnas Helmeris, „Novoya Gazeta“ sugebėjo įsigyti išskirtines prieigos prie minėtų dokumentų teises.
„WikiLeaks“ tikinimu, publikavimas bendradarbiaujant su „Novaya Gazeta“ neturėjo jokio finansinio pagrindo. Rusijos laikraštis šią partnerystę pakomentuoti atsisakė. „Jokių įžvalgų dėl su publikavimu susijusių „Novaya Gazeta“ sprendimų pateikti negalime“, – teigia „WikiLeaks“.
Tai buvo gana reikšmingas laikotarpis J. Assange‘o požiūrio į Rusiją formavimuisi. 2012 metais „WikiLeaks“ įkūrėjas vedė laidą Kremliaus finansuojamame naujienų tinkle RT. Kaip tik tais metais jis parengė keletą reportažų, kuriuose kalbino opozicijai atstovaujančius mąstytojus, tokius kaip Noamas Chomsky, ir vadinamuosius kibernetinius pankus.
Pernai kilo tam tikrų abejonių dėl J. Assange‘o sąsajų su Rusija. Jas pakurstė naujienų kanalo „Daily Dot“ paskelbtas pranešimas apie tai, kad „WikiLeaks“ nepanoro publikuoti dokumentų, įrodančių, jog 2012 metais tarp Sirijos režimo ir Rusijos vyriausybei priklausančio banko buvo vykdomos piniginės operacijos, pervedant 2 mlrd. eurų siekiančią sumą. Informacija apie nepublikuotus dokumentus iškilo viešumon, kai „Daily Dot“ pavyko gauti Manhatano federalinio teismo posėdžių protokolus.
„WikiLeaks“ atstovas tada patikino, kad jokių el. laiškų nebuvo pašalinta iš medžiagos, kurią organizacija publikavo. Jis taip pat užsiminė apie galimą „Daily Dot“ prisidėjimą prie H. Clinton kampanijai būdingų sąmokslo teorijų kritiškos žiniasklaidos atžvilgiu sklaidos.
J. Assange‘as įsitikinęs, kad teismo posėdžių protokolai buvo nutekinti jo reputaciją siekusių sužlugdyti JAV politikų iniciatyva.
„Teigiama, kad 500 puslapių yra gauta JAV vyriausybei tiriant „Wikileaks“ veiklą. Jei taip ir yra, vadinasi, JAV vyriausybė mėgino nutekinti duomenis apie „Wikileaks“ tyrimą, kurie buvo sufabrikuoti arba iškreipti. Išties svarbi istorija, kurios dar nieks negirdėjo“, – komentuoja „WikiLeaks“ perduodamoje žinutėje.
Nepaisant nevienkartinio „WikiLeaks“ tvirtinimo, kad visa istorija išgalvota, platesnių komentarų iš organizacijos atstovų portalui „Foreign Policy“ gauti nepavyko.
2016 metų balandį laikraščio „Novaya Gazeta“ pranešimą apie Panamos dokumentų pavadinimą gavusį 11,5 mln. dokumentų, atskleidžiančių tiesą apie pasaulio galingųjų vykdytą pinigų slėpimą, rinkinį J. Assange‘as sutiko viešai reikšdamas kritiką. Komentuodamas laikraščio publikaciją J. Assange‘as tikino, kad žurnalistai specialiai prirankiojo dokumentų, kuriuos paskelbus pavyktų suduoti stiprų smūgį Vladimirui Putinui, Šiaurės Korėjai, sankcijoms ir kt., paliekant nuošaly veikėjus iš Vakarų.
Iš tikrųjų buvo kiek kitaip: nutekintą medžiagą skelbusių naujienų kanalų pranešimuose figūravo nemenkas skaičius Vakarų Europos valstybėse aukštus postus užimančių asmenų, neišskiriant nė tuometinio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono.
„Tikrai labai stebėtina, kad J. Assange‘as nuolat kartoja nuo pat sovietmečio mūsų politikams būdingą mintį apie visur prasiskverbiantį iš užsienio sklindantį sąmokslą“, – sakė žurnalistas iš Rusijos Romanas Šleinovas duodamas interviu amerikiečių dienraščiui „The New York Times“.
„WikiLeaks“ tikina, kad J. Assange‘as neužsipuolė nei „Novaya Gazeta“, nei kurio nors kito konkretaus apie Panamos dokumentus rašiusio naujienų kanalo, nors paties J. Assange‘o vieši pareiškimai byloja apie ką kita.
2016 metų rugpjūčio pabaigoje, kilus neįtikėtinam ažiotažui dėl „WikiLeaks“ paskelbtų su H. Clinton susijusių duomenų, J. Assange‘as pareiškė turįs informacijos ir apie Donaldą Trumpą, tačiau jos tikrai neverta publikuoti. (Dabar gi savo pranešimuose „WikiLeaks“ nurodo, kad į organizaciją nebuvo pristatyta jokių lig tol nepaviešintų su D. Trumpo kampanija susijusių originalių dokumentų.)
„Problema ta, kad būtų ypač sunku rasti medžiagos, kurią vertėtų laikyti labiau prieštaringa už paties D. Trumpo kone kas antrą dieną reiškiamas mintis“, – sakė tada J. Assange‘as.