Praėjusį mėnesį Japonija palaikė branduolinį ginklą turinčias Didžiąją Britaniją, Prancūzija ir JAV, boikotavusias Jungtinių Tautų balsavimą dėl atominio ginklo uždraudimo. Kritikai šią sutartį smerkia dėl esą ignoruojamos realybės – grėsmės, kurią kelia tokios šalys kaip Šiaurės Korėja.
Šalies premjeras Shinzo Abe per kasmet rengiamą ceremoniją Hirošimos Taikos memorialiniame parke sakė, kad Japonija tikisi, jog pasaulis galiausiai atsisakys branduolinių ginklų.
„Kad tikrai pasiektume pasaulį be branduolinių ginklų, mums reikia, kad dalyvautų tiek branduolinį ginklą turinčios, tiek neturinčios jo šalys“, – sakė ministras pirmininkas.
„Mūsų šalis yra įsipareigojusi vesti tarptautinę bendruomenę raginti abi puses“ daryti pažangą branduolinių ginklų panaikinimo link, sakė Sh.Abe, bet konkrečiai nepaminėjo JT sutarties.
Japonijos pareigūnai kritikuoja JT branduolinio ginklo uždraudimo sutartį, nes ji esą didina atskirtį tarp turinčių šį ginklą šalių ir neturinčiųjų jo.
Nė viena iš branduolinį ginklą turinčių valstybių (JAV, Rusija, Britanija, Kinija, Prancūzija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis) nedalyvavo nei šiose derybose, nei balsavime.
Japonijos pareigūnai nuolat tvirtina, kad jų šalis bjaurisi branduoliniais ginklais, tačiau jos saugumas labai priklauso nuo JAV atominių ginklų.
Japonija yra vienintelė pasaulio šalis, nukentėjusi nuo atominių bombų – šalis patyrė dvi amerikiečių branduolines atakas besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją bomba nukrito ant Hirošimos, o trimis dienomis vėliau – ant Nagasakio.
JAV atominis bombardavimas Hirošimoje, nusinešė 140 tūkst. žmonių gyvybių, dar apie 47 tūkst. žmonių žuvo per Nagasakio bombardavimą per patį sprogimą arba tuojau po jo; tūkstančiai kitų užgeso nuo spindulinės ligos arba apšvitinimo sukelto vėžio, praėjus daugel mėnesių ar metų.
Japonija 1945 metų rugpjūčio 15 dieną paskelbė kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare. Daugelis japonų laiko tuos bombardavimus karo nusikaltimais, nes taikytasi į civilius, be to ginklų naikinamoji galia neturėjo precedento.
Tačiau daugelis amerikiečių aiškina, kad tai priartino žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą, iš tikrųjų išgelbėdamas daugiau gyvybių negu jų nusinešė.
Pernai gegužę tuometis JAV prezidentas Barackas Obama tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV vadovu, aplankiusiu vakarinį Hirošimos miestą ir pagerbusiu niokojančio bombardavimo aukas.