Estija, kartu su Latvija, Lietuva ir Lenkija, ruošiasi iki 100 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių pasirodymui Vakarų Rusijoje. Prieš rugsėjį prasidedant pratyboms, atvyks ir 1-osios Rusijos tankų armijos daliniai. Sunerimusios dėl karinių mokymų, rengiamų visai šalia Baltijos valstybių, masto, Jungtinės Valstijos į regioną pasiuntė papildomų pajėgų, sustiprinsiančių ten jau dislokuotas jėgas.
JAV viceprezidentas šiuo metu ekspertų įvardijamas kaip asmuo, kuris turi vykti ir patikinti Amerikos sąjungininkus Europoje, kad Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios NATO ir žemyno gynybai.
Estijoje jis pasakė viską, ką iš jo tikėtasi išgirsti, susitiko su ten misiją atliekančiomis NATO pajėgomis ir Baltijos valstybių ir jų vyriausybių vadovais. Deja, tiek jo žodžiai, tiek 600 ar daugiau papildomų pajėgų tėra labai menkas padrąsinimas, kuris neabejotinai nublanks, jeigu Rusija rugsėjį imtis kokių nors veiksmų.
Gali būti, kad rusai nedarys nieko kito – tik Baltarusijoje paliks nemenkas pajėgas, kurios sustiprins šalies poziciją ir toliau padės bauginti Baltijos valstybes. Toks pajėgų perkėlimas Rusijai suteiks daugiau galimybių vėliau nutarus prieš Baltijos valstybes imtis agresyvesnių veiksmų.
Scenarijus gali būti ir dar blogesnis. Visi jau rugpjūtį suka galvas, kokie bus tie rugsėjo kariniai manevrai. Iki šiol rusai neleido sąjungininkų stebėtojams stebėti pratybų, nors tai ir yra standartinė tokio masto karinių pratybų procedūra, skirta skaidrumui užtikrinti ir pasitikėjimui stiprinti. Kaip ten bebūtų, Rusija niekada per daug nesuko galvos dėl pasitikėjimo stiprinimo.
Pasibaigus vizitui Europoje, M. Pence‘as grįš į Vašingtoną, kur ir toliau spręs prezidento duodamas užduotis. Viena iš tokių – krizė su Šiaurės Korėja. Skirtingai nei prezidentas Donaldas Trumpas, M. Pence‘as puikiai žino, kad bičiuliai Baltijos valstybėse juo pasikliauja ir tiki, kad būtent jis laiku užkirs kelią bet kokiai galimai krizei regione.
Jeigu rusai nuspręs pasinaudoti „Zapad“ kaip palankia terpe sukelti bėdų, gali būti, kad JAV prezidentas būtent M. Pence‘ui paves spręsti šią krizę ir organizuoti Vakarų atsaką. Tik ar tie keli apsilankymai Europoje paruošė M. Pence‘ą „Zapad“, prasidėsiančioms jau rugsėjį?
Kokius kozirius turi M. Pence'as?
Viceprezidentas turi nacionalinio saugumo komandą, kuri giriama už tarptautinį darbą. JAV Nacionalinio saugumo vadovas H. R. McMasteris ir su Europos – Rusijos klausimais dirbanti komanda taip pat gali suteikti viceprezidentui paramą.
Nėra jokių abejonių, kad JAV gynybos departamentas, vadovaujamas Jameso Mattiso, kartu su JAV karinių pajėgų Europoje vadu, generolu Curtisu M. Scaparrotti taip pat yra pasiruošę paremti viceprezidentą. JAV valstybės departamentas taip pat atliks svarbų vaidmenį, nepaisant to, kad yra susilpnintas neaiškios lyderystės. JAV nacionalinio saugumo aparatas yra solidus ir toks, kokio reikės M. Pence'ui atsakant į rugsėjo karinę krizę Baltijos regione.
NATO taip pat bus svarbi žaidėja. Juk kalbant apie problemas Baltijos regione, skirtingai nuo Ukrainos, dėmesio centre iškart atsiduria Aljansas, ypač turint omenyje ten dislokuotas sąjungininkų pajėgas. JAV administracija pamažu vienija jėgas, kad galėtų sutelkti JAV misiją NATO, pavyzdžiui, paskirdama buvusią senatorę Kay Bailey Hutchison JAV ambasadore NATO. Net jeigu pradės dirbti dar prieš rugsėjį, ji dar nespės įsivažiuoti ir turės pasikliauti NATO vadovu generolu Jensu Stoltenbergu ir JAV misija NATO.
Todėl jeigu rugsėjį kils problemų, gera žinia yra ta, kad viceprezidentas tikrai turės gerą paramą. Pentagonas ir JAV karinės pajėgos Europoje bus pasiruošę padėti ieškoti galimų veiksmų krypčių. Bloga naujiena ta, kad sunkiems sprendimams nebus daug laiko, ypač jeigu jiems priimti reikės suvienyti koaliciją ar gauti vienbalsį sutarimą.
Yra dar viena bloga naujiena. Ką galima pasakyti apie paties prezidento vaidmenį?
Ar prezidentas Donaldas Trumpas bus pasiruošęs veikti greitai ir ryžtingai situacijoje, kuri greičiausiai bus jo pirmoji didelė karinė krizė? Turint Johną Kelly Baltųjų rūmų vadovo kėdėje, didėja D. Trumpo galimybės, kad prezidento sprendimams bus pasirinktos adekvačios ir patikimos veiksmų kryptys. Tačiau galiausiai dėl visko spręsti turės prezidentas. Ar jis bus tam pasiruošęs?