Tarp teisiamų darbuotojų yra korespondentai, skyrių redaktoriai, administratoriai ir teisininkai, kaltinami padėję „Fetullah teroristinei organizacijai“ (FETO) ir PKK. Iš kaltinamųjų aštuoniems žurnalistams ir trims teisininkams kardomasis kalinimas taikomas nuo 2016 metų lapkričio.
Šalia Stambulo „Caglayan“ teismo rūmų pirmadienį vyksta demonstracija, prie kurios prisijungs ir laisvo žodžio kontrolieriai.
Prokurorai reikalauja kaltinamiesiems skirti iki 43 metų laisvės atėmimo bausmes. Tarp jiems pateiktų kaltinimų yra ir „pagalba ginkluotai teroristinei organizacijai, nebūnant nariu“ ir „užimtumas, susijęs su piktnaudžiavimu pasitikėjimu“. Pasak prokurorų, minėtas laikraštis nuo 2013 metų veikė kaip JAV gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno – jį Turkijos vyriausybė kaltina dėl 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo – vadovaujamo judėjimo ir neteisėtų karinių kurdų ir kairiųjų grupių „gynėjas ir globėjas“, nors „Cumhuriyet“ niekada nevengė kritikos šioms grupuotėms ir jų tarpusavio antipatijai.
Valdžios teigimu, „Cumhuriyet“ peržengė spaudos ir žodžio laisvės ribas: slėpė teroristinių grupuočių veiksmus ir kritikavo vyriausybės politiką, siekiant pakenkti valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKT) vyriausybei ir prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui.
Vis dėlto, laikraščio žurnalistams ir vadovams pateikti kaltinimai beveik šimtu procentų sutelkia dėmesį į naujienų pranešimus ir „Twitter“ žinutes, todėl spaudos ir žodžio laisvę kontroliuojančios organizacijos atmeta juos kaip politiškai motyvuotus. Jie tvirtina, kad šia byla siekiama nutildyti „Cumhuriyet“, vieną iš nedaugelio šalyje likusių opozicijos balsų. Pasak jų, taip peržengiamas dar vienas reikšmingas žmogaus teisių ir teisės viršenybės, tuo pačiu ir pačios demokratijos, erozijos slenkstis.
Kaip ir daugelis kitų daugiau nei pusantro šimto šiuo metu Turkijoje už grotų laikomų žurnalistų, „Cumhuriye“ bylos kaltinamieji nubausti be nuosprendžio – jiems kelis mėnesius taikomas kardomasis sulaikymas, savavališkai apriboti kontaktai su išoriniu pasauliu ir trukdoma jų teisei į gynybą. Turkija pirmauja pasaulyje pagal kalinamų žurnalistų skaičių, o didžioji dauguma jų buvo sulaikyti po nesėkmingo bandymo įvykdyti valstybės perversmą.
Nepaprastoji padėtis, kurią R. T. Erdoganas pažadėjo tęsti tol, kol Turkija pasieks „gerovę ir taiką“, paspartino vyriausybės kontrolės konsolidavimą beveik visuose Turkijos visuomenės segmentuose. Daugiau kaip šimtas tūkstančių valstybės tarnautojų buvo atleisti iš darbo ar sulaikyti, dažnai be tinkamo proceso, taip pat buvo uždaryta apie 170 žiniasklaidos priemonių ir šimtai pilietinės visuomenės organizacijų.
Net ir praėjus penkiems mėnesiams po mėginimo nuversti Turkijos prezidento R. T. Erdogano administraciją, Turkiją vis dar krečia neramumai. Dešimtys tūkstančių biurokratų, karininkų, policijos pareigūnų, teisėjų ir akademikų buvo nušalinti iš užimamų pareigų dėl tariamų ryšių su F. Gulenu, kurio judėjimą vyriausybė ir daugelis opozicijos atstovų sieja su nesėkmingu mėginimu įvykdyti valdžios perversmą.
Buvo uždaryta daugelis žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų, kaltinamų F. Guleno vadovaujamos organizacijos ar Kurdistano darbininkų partijos (PKK) propagandos skleidimu.
Kritikai teigia, kad po mėginimo įvykdyti perversmą prasidėjęs valymas gerokai peržengė F. Guleno ir jo judėjimo ribas – jis palietė taikius disidentus, kurie oponuoja prezidentui, siekiančiam pakeisti Turkijos konstituciją taip, kad šalis ir parlamentinės demokratijos virstų prezidentine sistema.
Liepos 24 dieną minima Turkijos spaudos diena, mat būtent šią dieną 1908 metais Turkijoje buvo panaikinta žiniasklaidos cenzūra. Šiais metais Spaudos diena, turint omenyje teisminį procesą prieš šiuolaikinėje Turkijoje seniausią laikraštį „Cumhuriyet“, bus minima labai ironiškai.
„Cumhuriyet“ reiškia „respublika“ ir šį pavadinimas kilo iš Turkijos Respublikos. Nuo 1924 metų laikraštis išgyveno penkis karinius perversmus ir tęsė savo veiklą net ir valdant kariniams režimams. Praeityje daug jo žurnalistų buvo kalinti, kankinti ar net tapo politinių žmogžudysčių aukomis. Vis dėlto, dar niekada nebuvo tokių koordinuotų pastangų visiškai eliminuoti dienraštį „Cumhuriyet“ kaip šiandien. Ši ataka prieš „Cumhuriyet“ yra grynai politinė ir tai tiesioginis Turkijos pasaulietinio respublikinio režimo puolimas.
