Visame pasaulyje retoriškai prabylama apie branduolinio arsenalo didinimą. Pernai gruodį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gynybos pareigūnų susitikime pareiškė, kad vienas iš pagrindinių 2017 m. tikslų turėtų būti branduolinio pajėgumo stiprinimas.
D. Trumpas atsakė tviteryje – pažadėjo daryti tą patį.
Po tokių pareiškimų sustiprėjo nerimas dėl pasaulio šalių branduolinio pajėgumo ir tų, kurie atsakingi už raketų kovines galvutes, nenuspėjamo elgesio.
Nepanašu, kad pasaulis greitu laiku ateitų į protą, ypač turint omenyje, kad viso pasaulio kariuomenių dispozicijoje – tūkstančių kilotonų galingumo ginklai.
Branduolinį ginklą turinčios valstybės iš viso turi 15 000 (raketų) karinių galvučių, didžioji jų dalis priklauso JAV ir Rusijai.
Ginklų kontrolės asociacijos duomenimis, apie 10 000 karinių galvučių yra kariuomenių žinioje, likusi dalis laukia išmontavimo.
Kokios valstybės turi branduolinį ginklą
Pasaulyje penkios valstybės turi branduolinį ginklą: Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV. Tokie oficialūs duomenys, remiantis Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (angl. The Treaty on the Non-Proliferation of Nuclear Weapons; sutrumpintai – NPT).
Pagal NPT sutartį, šių šalių branduolinis arsenalas pripažįstamas ir teisėtas, tik jos negali jo didinti ar jų turėti visam laikui. Iš tiesų šios šalys įsipareigojusios likviduoti branduolinį ginklą.
Yra dar keturios branduolinių ginklų turinčios valstybės: Pakistanas, Indija, Izraelis ir Šiaurės Korėja. Jos NPT sutarties nepasirašiusios, o iš viso turi apie 340 branduolinių ginklų. Iranas kaltinamas kuriant branduolinį ginklą, nors ši šalis oficialiai teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams.
Daugiausia branduolinių ginklų turi Rusija ir JAV – viso pasaulio branduolinių ginklų arsenale bendra jų dalis sudaro 88 proc., o turint omenyje ir pasenusius, nebenaudojamus branduolinius ginklus, skaičius padidėja iki 93 proc.
Kas nutiktų panaudojus branduolinius ginklus?
Šiuo metu pasaulyje esančių 14 900 branduolinių ginklų pakaktų išžudyti milijonams gyventojų ir sulyginti su žeme dešimtims miestų.
Kaip rodo „Telegraph“ tyrimas, bendras JAV ir Rusijos branduolinių arsenalų galingumas prilygsta 6 600 megatonų, o tai atitinka dešimtadalį Žemės kas minutę gaunamos saulės energijos.
Kaip rašoma interneto svetainėje apie branduolinius ginklus „NukeMap“, numetus didžiausią šiuo metu JAV arsenale turimą bombą „B-83“, per pirmą parą žūtų 1,4 mln. žmonių, 3,7 mln. žmonių būtų sužeista.
„RDS-220“ bomba (kurią Vakarai buvo praminę Caro bomba) – didžiausia bomba, kokia tik buvo išbadyta SSRS. Tokią bombą numetus ant Niujorko, žūtų 7,6 mln. žmonių, 4,2 mln. žmonių būtų sužeista.
Pučiant 6,7 metrų per sekundę stiprumo vėjui, radiacija pasklistų po maždaug 7 880 km teritoriją ir nukentėtų dar daugiau milijonų žmonių.
Tiek Amerikos, tiek Rusijos branduolinius arsenalus reglamentuoja kelios sutartys, jos riboja raketų kovinių galvučių skaičių ir rūšis, branduolinių ginklų paleidimo sistemas.
Jei kiekviena valstybė toliau didintų savo branduolinį pajėgumą, kaip užsiminė D. Trumpas ir V. Putinas, susitarimai žlugtų, o pasauliui grėstų dar vienas šaltasis karas.