Trijulė, kuri surengė liūdnai pagarsėjusį susitikimą su JAV prezidento sūnumi, Donaldu Trumpu jaunesniuoju, buvo tikrai marga: vienas azerbaidžaniečių sąrašo popmuzikos dainininkas, buvęs britų bulvarinės spaudos reporteris ir viena provinciali teisininkė. Dar visai neseniai nė vienas iš šių žmonių nebuvo svarbūs veikėjai Maskvoje, kur tavo įtaka priklauso nuo artumo vienam asmeniui.

Iš šio trejeto panašiausia į galios tarpininkę atrodo Natalija Veselnickaja – teisininkė, už Maskvos ribų geriausiai žinoma dėl savo pastangų atšaukti JAV sankcijas, žinomas Magnickio akto pavadinimu. Nors N. Veselnickajos klientų bazė atrodo miglota, ji pati yra sakiusi, kad tarp jos ginamųjų yra ir vyriausybės figūrų.

Antroje vietoje veikiausiai eina Eminas Agalarovas, mėgstantis prisistatyti tik savo pirmuoju vardu. Jis bent jau turi pinigų. Jo tėvas yra milijardierius Arasas Agalarovas, Azerbaidžano imigrantas ir nekilnojamojo turto magnatas, vadinamas Rusijos Donaldu Trumpu.

Eminas taip pat yra buvęs Azerbaidžano prezidento dukters vyras. Anksčiau jis jau buvo sutikęs Donaldą Trumpą – per grožio konkursą „Mis Visata“, kurį amerikiečių magnatas 2013 metais rengė viename iš jo tėvo kompleksų Maskvos priemiestyje.

37 metų Eminui, tvirtinančiam, kad jo įkvėpimo šaltinis yra Elvis Presley, nepavyko sulaukti tokios šlovės, kuria mėgaujasi kiti jo amžiaus dainininkai, ir daug kas mano, kad bent pusėtiną žvaigždžių lygį jis pasiekė tik dėl savo tėvo ryšių. Jis mėgsta rodyti tokį patį rodomojo piršto gestą kaip ir D. Trumpas ir yra pramogavęs su amerikiečių aktoriumi, dabar jau Rusijos piliečiu Stevenu Seagalu.

Tačiau Robas Goldstone`as, muzikos prodiuseris ir buvęs žurnalistas, tikrai yra keista figūra. Jau seniai rusams simpatizuojantis R. Goldstone`as N. Veselnickajos ir D. Trumpo sūnaus susitikimą suorganizavo savo socialinės žiniasklaidos paskyrose, kurias nuo tada, kai pasirodė žinios apie jo vaidmenį tarpininkaujant šiam susitikimui, nuolat lanko žurnalistai: jose britų išeivis pasirodo susitaršęs ir nesiskutęs, mūvintis virtinę ekstravagantiškų skrybėlių ir žarstantis daugybę komentarų apie seksą.

Kol kas nežinoma, kiek aukščiausio lygio Kremliaus asmenys galėjo prisidėti rengiant šį susitikimą ir kas buvo kalbama jo metu. Taip pat skiriasi nuomonės dėl pačių šio susitikimo dalyvių svarbos: „The New York Times“ praėjusį antradienį N. Veselnickają pavadino „bauginančia Maskvos saviške“, o „Bloomberg“ apžvalgininkas Leonidas Bershidsky tą pačią dieną pareiškė, kad ji yra „mažai žinoma“ ir „ne Kremliaus galios tarpininkė“.

Tačiau tas faktas, kad tokia neįtikėtina trijulė galėjo atlikti svarbų vaidmenį nuverčiant galimą JAV prezidentą, primena epizodus iš neramių ir savavališkų Rusijos 10-ojo dešimtmečio laikų – to meto, kai šiek tiek apsukrumo ir veiksmų planą turintys veikėjai ypatingomis aplinkybėmis galėdavo suvienyti savo jėgas ir padaryti įtaką svarbiems įvykiams.

1991 metų pabaigoje žlugus Sovietų Sąjungai, Laukiniais Rytais vadinta Rusija virto chaotišku ir pavojingu pasauliu, kuriame moterys buvo negailestingai sudaiktintos ir kuriame užsakomosios žmogžudystės buvo toks pat paplitęs reiškinys kaip ir greiti pinigai. Šalyje tūnojo daug turtų: milžiniški buvusios Sovietų Sąjungos ištekliai buvo neteisėtai pasidalyti, beveik visais atvejais paliekant nuošalyje plačiąją visuomenę. Tačiau imtis veiksmų buvo rizikinga: 10-ajame dešimtmetyje Maskva buvo tikra banditų žemė, o santykiai ir saugumas dažnai būdavo slidūs.

Tokia aplinka priviliojo iš Vakarų tokius asmenis kaip R. Goldstone`as, kuris dažnai rasdavo nišą kur nors nuošalėje ir laukdavo, tikėdamasis palankios progos.

Skaičiuojama, kad minėto dešimtmečio pradžioje ir viduryje į Rusiją atvyko tūkstančiai užsienio verslininkų. Kai kurie iš jų buvo laukiami dėl tvirtos valiutos, o kiti buvo nužudyti. Garsiausias iš jų buvo viešbučių savininkas iš Oklahomos Paulas Tatumas, kuriam 1996 metais netoli jo biuro Maskvos centre 11 kartų buvo šauta į kaklą į galvą, kai jis atsisakė mokėti pinigus už apsaugą.

Su moterimis būdavo elgiamasi pasibaisėtinai: mafija aktyviai užsiimdavo prostitucija ir dažnai savo aukomis pasirinkdavo pažeidžiamas ir skurdžiai gyvenančias merginas. Prostitutės plūsdavo į pagrindinę Maskvos gatvę – Tverskaja, o įmonėms būdavo norma ieškoti sekretorių „be kompleksų“ ar suvaržymų: tai reiškė, kad jos būdavo gatavas grobis darbdaviams su įvairiausiais seksualiniais įgeidžiais.

Viename 2001 metų vienos amerikiečių konsultacinės bendrovės vadove, kaip plėtoti verslą Rusijoje, užsienio verslininkės buvo raginamos „išnaudoti savo moteriškumą“.

Jeigu tai primena aplinką, kurioje tam tikras JAV prezidentas jaustųsi tarsi namie, tai ir buvo ta Rusija, kurioje D. Trumpas lankėsi ir kurią pažinojo: minėto dešimtmečio viduryje D. Trumpas ėmėsi vieno rimčiausių bandymų įsukti verslą Rusijoje. Tuomet jis siekė pastatyti Maskvoje prabangų kooperatinių butų kompleksą, bet jam nepavyko.

Netgi D. Trumpas jaunesnysis žinojo apie sudėtingą Rusijos verslo aplinką, kuri tebetvyrojo ir po dešimties metų. Tąkart apsilankęs Rusijoje jis pareiškė: „Viskas priklauso nuo to, kas ką pažįsta, kieno brolis moka pinigus... Tai tikrai baugi vieta“.

10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Rusiją valdė ne savo vietoje atsidūręs ir kartais girtas Borisas Jelcinas. Jo, kaip lyderio, silpnumas reiškė, kad visam paradui vadovavo besiformuojanti Rusijos oligarchų klasė. Kitaip negu šiandien, kai bet kas, turintis realią valdžią, yra susijęs ar yra remiamas Kremliaus, stipraus lyderio stoka reiškė tai, kad elitinius Maskvos ir Sankt Peterburgo sluoksnius užpildė įvairūs asmenys iš įvairiausių gyvenimo sferų: neteisėtai praturtėję verslininkai, sovietų ir Afganistano karo viršininkai bei žinomi žurnalistai.

Kitaip negu šiandien – išskyrus turbūt tik Eminą – popmuzikos žvaigždės būdavo susijusios su vyriausybe ir reguliariai sulaukdavo kvietimų koncertuoti per valstybinius renginius ir būdavo raginamos agituoti už Kremlių. Per visą dešimtmetį Federalinė saugumo tarnyba, KGB įpėdinė, turėjo mažesnį vaidmenį negu šiais laikais ir iki pat 1998 metų, kai į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, didžia dalimi buvo nepajėgi šnipinėti tarptautiniu mastu.

Tokia aplinka pasitarnavo paties V. Putino iškilimui: jis tebebuvo mažai žinomas plačiajai Rusijos visuomenei, kai 10-ojo dešimtmečio pabaigoje prižiūrėjo virtinę vyriausybės kontraktų dėl nekilnojamojo turto užsienyje ir užmezgė neįtikėtiną draugystę su oligarchu Borisu Berezovskiu, padėjusiu jam prasimušti į valdžią ir 1999-ųjų Naujųjų metų išvakarėse užimti Rusijos prezidento postą.

Eilinius rusus V. Putinas sužavėjo savo sugebėjimu išvesti šalį iš skurdo ir chaoso tamsybių, kurias dauguma šalies gyventojų mena kaip skausmingą laikmetį. Tačiau tai, kaip įvyko susitikimas su D. Trumpu jaunesniuoju, liudija, kad nors nuo 10-ojo dešimtmečio daug kas pasikeitė, vis dar daugybė įpročių liko nepakitę.

Rusija šiandien gyvena pagal visiškai kitokias taisykles, be siautėjančio 10-ojo dešimtmečio nusikalstamumo ir netvarkos. Tačiau šalies turtai vis dar sutelkti kelių oligarchų, susijusių su V. Putinu, rankose.

Šaudymą iš pravažiuojančių automobilių ir kontrabandines prekes pakeitė stiprios policijos pajėgos ir europietiškos gyvenimo sąlygos (bent jau Maskvoje ir Sankt Peterburge), tačiau 10-ojo dešimtmečio stiliaus machinacijos naudojamos iki šiol, tik šiais laikais jas atlieka įtakingos valstybinės struktūros.

Įžūlų ir begėdišką 10-ojo dešimtmečio požiūrį pastarosiomis dienomis pademonstravo ir dabar jau liūdnai nuskambėjusio susitikimo organizatoriai.

Akivaizdžiai mėgaudamasis dėmesiu, Šveicarijoje išsilavinimą gavęs Eminas antradienį savo „Instagram“ paskyroje paskelbė besišypsančią savo paties nuotrauką ir pašiepiamai paklausė: „Kokios naujienos?“.

Teisininkė N. Veselnickaja su džiaugsmu gynė save ir po autobuso ratais nustūmė savo tariamą partnerį iš Amerikos: per interviu „NBC New“ išpūstomis akimis ir su nekalta nuostaba veide ji tvirtino, kad D. Trumpo komanda „siaubingai“ troško informacijos apie Hillary Clinton.

R. Goldstone`as savo ruožtu atsitvėrė tylos siena ir pakeitė savo „Instagram“ paskyros nustatymus, paversdamas ją privačia.