Įdomu tai, kad ši suma viršija sumą, kurią įmonė, jos pačios teigimu, išleido tuo pačiu laikotarpiu visai savo operacijai – nacionalinės politikos organizavimo išlaidoms, algoms, spausdintai medžiagai ir pan. Šie nesutapimai atskleidžia, kaip P. Manaforto klientai – buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo Regionų partija – vykdė veiklą.
Platesne prasme jie pabrėžia pavojus, gresiančius užsieniečiams, kurie, sugundyti potencialiai didelių išmokų, susieja savo likimą su politikais šalyse, kuriose geriausiu atveju galioja kitokie įstatymai, apibrėžiantys pinigų politikoje klausimą, o blogiausiu atveju, su tomis, kurios yra nepataisomai korumpuotos, kaip Ukraina tuo laikotarpiu.
V. Janukovyčius buvo nuverstas per 2014 m. Maidano revoliuciją. Dabartinė Ukrainos vyriausybė kaltina jį prisigrobus ne mažiau nei 1 mlrd. dolerių (880 mln. EUR). Kol dar V. Janukovyčius buvo valdžioje, P. Manafortas priimdavo dosnias sumas už V. Jakukovyčiaus ir jo Regionų partijos įvaizdžio gerinimą Vašingtone, nors pati partija nurodydavo tik labai kuklias savo išlaidas.
Pavyzdžiui, 2012 m. partija pranešė apie 11,1 mln. dolerių (apytikriai 9,72 mln. EUR) išlaidas, pagrįstas tuometiniu valiutų kursu, neskaičiuojant pridėtinių išlaidų. Tais pačiais metais P. Manafortas pranešė gavęs iš partijos apie 12,1 mln. dolerių (apytikriai 10,6 mln. EUR), kaip parodo Teisingumo departamentui pateiktos ataskaitos.
2013 m. Regionų partija pranešė apie 3,7 mln. dolerių (apytikriai 3,24 mln. EUR) išlaidas, o P. Manafordas pranešė gavęs iš jos 4,5 mln. dolerių (apytikriai 3,94 mln. EUR) išmokas.
Ranka užpildytos sąskaitos, kurios pernai iškilo į paviršių, parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį ar pan. partija išleido apie 2 mlrd. dolerių (apytikriai 1,75 mlrd. EUR), daugumą jų – nelegaliai. Kai kurie įnašai, pavyzdžiui, mokėjimai rinkimų pareigūnui, gali būti priskiriami kriminaliniam kyšininkavimui.
P. Manafortas po savo ataskaitų apie pajamas, gautas už darbą partijos labui, nebuvo apkaltintas įstatymų laužymu.
Šie atskleidimai užbaigia ilgas derybas tarp P. Manaforto ir oficialių pareigūnų iš Teisingumo departamento, kuris stebi veiklą tų Amerikos piliečių, kurie dirba užsienio politinių partijų ir vyriausybių labui.
Pranešime P. Manaforto atstovas Jasonas Maloni pareiškė, kad dėl neatitikimų atsakinga Regionų partija.
„Klausimus dėl Regionų partijos prievolės teikti ataskaitas derėtų užduoti partijos atstovams, kurie yra atsakingi už tokias ataskaitas“, – pasakė jis pareiškime. – P. Manaforto veikla Ukrainoje buvo plačiai žinoma, jo įmonei buvo mokama tik už darbą, kurį ji įvykdė. Tiesą sakant dar praėjusį mėnesį Ukrainos pareigūnai nurodė, kad nėra jokių įrodymų dėl neteisėtų mokėjimų.“
Nors po 2014 m. revoliucijos atskleisti dokumentai parodo, kad partijos fondus pildė labai turtingi Ukrainos plieno ir gamtinių dujų magnatai, ji bandė išlaikyti populistinį įvaizdį ir deklaravo tik kuklų, net galima sakyti, nereikšmingą metinį biudžetą.
„Tai reiškia, kad meluoja arba P. Manafortas, arba Regionų partija“, – interviu pasakė tiriantysis žurnalistas ir parlamento atstovas Serhijus Leščenka, kritikuojantis P. Manaforto darbą Ukrainoje.
Mažai tikėtina, kad šį neatitikimą imtų tirti Ukraina. Regionų partija dabar išformuota, o šalyje yra daug rimtesnių nusikaltimų nei kampanijos finansų pildymo klaidos.
Be to, tuo metu, kai partija pateikė savo deklaracijas, melagingos kampanijos finansų ataskaitos pateikimas buvo laikomas administraciniu nusižengimu, tokiu kaip nesumokėjimas už automobilio stovėjimą, tad už jį buvo taikoma ne didesnė nei kelių šimtų dolerių bauda, sako kovos su korupcija grupės „Česno“ partijų finansų analitikas Ostapas Kučma.
P. Manaforto ataskaitos Teisingumo departamentui neapima viso laikotarpio, kurį jis dirbo Ukrainoje.
Praeitą vasarą „The New York Times“ pranešė, kad partijos ranka užpildytose sąskaitose figūruoja 12,7 mln. dolerių (apytikriai 11,13 mln. EUR) dar neatskleistų mokėjimų, skirtų P. Manaforto įmonei. Mokėjimai buvo atlikti nuo 2007 iki 2012 m.
Ukrainos kovos su korupcija pareigūnai tvirtina, kad mokėjimai buvo atlikti neteisėtos, neįtrauktos į apskaitą sistemos pagrindu.
P. Manafortas, kuris atsistatydino iš savo kampanijos iškart kai tik pasirodė straipsnis, neigė gavęs pinigų, o Ukrainos prokuratūra nepateikė jam jokių kaltinimų dėl neteisėtos veiklos.
Ukrainos vyriausiasis antikorupcijos prokuroras Nazaras Cholodnickis praėjusį mėnesį pakartojo vertinimą, pareiškęs per Ukrainos televiziją, kad sąskaitose nėra jokių įrodymų, kad P. Manafortui buvo neteisėtai sumokėta.
Bet apskaitos knygos, įskaitant įrašus, kuriuose minimas P. Manafortas, vis dar tiriamos, ir neseniai buvo perkeltos iš vieno prokuratūros skyriaus į kitą, interviu pareiškė už bylą atsakingas prokuroras Serhijus Gorbatiukas.
„Regionų partija išleisdavo daug pinigų balsuotojų papirkinėjimui ir nelegaliai reklamai, – interviu pareiškė Antikorupcinių veiksmų centro vykdančioji direktorė Daria M. Kaleniuk. – P. Manafortas ėmė pinigus už tai, kad reabilituotų jos reputaciją Vakaruose.“