Apsilankymas Bakingamo rūmuose jai suteikė valstybininkiškos dvasios. Ji teigė ketinanti spręsti visuomenės nelygybės problemą, taip dar sykį patikindama savo rinkėjus, kad supranta jų nerimą dėl darbo vietų išsaugojimo, ir žadėjo padėti „besistojantiems ant kojų“.
Nei kada nors iki tol, nei kada nors po to ji neatrodė galingesnė.
Dabar svarbiausiu klausimu Dauning Strite pasidarė jos pačios darbo vietos saugumas. Tai ji dabar yra „besistojanti ant kojų“ – bepaimanti savo partijos, „Brexit“ ir vyriausybės daugumos vadžias į savo rankas.
Pirmieji mėnesiai „užliūliavo“?
Sukaktuvės, kaip sakoma, yra proga švęsti. Pasak straipsnio autorės J. Merrick, kadangi į tragiškai nesėkmingus savo darbo metus premjerė žvelgia su ašara akyse, jos derėtų pasigailėti.
Vis dėlto Th. May bėdos prasidėjo dar gerokai prieš jos katastrofišką sprendimą surengti pirmalaikius rinkimus, kurį ji priėmė praėjusį balandį. Žinoma, pirmieji mėnesiai, kaip britai sako – medaus mėnuo, šiame garbingame poste jai visai patiko: tiek jos asmeniniai, tiek partijos reitingai siekė kone padanges, o kritiškų laikraščių antraščių pasitaikydavo vos viena kita. Tačiau po šiuo tariamu populiarumu, apžvalgininkės įsitikinimu, jau tada slėpėsi tikrieji būsimi sunkumai.
Galima beveik neabejoti, kad saugi Th. May pradėjo jaustis dėl to, kad tie pirmieji mėnesiai, o kartu ir įtikėjimas varžovo iš kairės, leiboristų lyderio Jeremy Corbyno, silpnumu, ją paprasčiausiai „užliūliavo“. Nedaug trūko, kad taip užtikrintai į pergalę orientuota rinkimų kampanija būtų pasibaigusi visiška sumautimi, o taip savimi pasitikinti ministrė pirmininkė būtų netekusi parlamentinės daugumos.
Nuo pat tada, kai tapo premjere, Th. May taip ir nepateikė jokios aiškios „Brexit“ apibrėžties, tik pasakė, kad „Brexit“ reiškia „Brexit“. Penas humorui, vėliau – pajuokai.
Priimti prieštaringus sprendimus bus sunku
Praeitų metų spalį kalbėdama kasmetinėje Konservatorių partijos konferencijoje ji įspėjo verslininkus neskriausti darbuotojų ir nustoti be saiko didintis algas, taip atstumdama nuo savęs verslą. Šių metų sausį Th. May pagaliau prisiruošė visiems pranešti savo vyriausybės ketinimus „Brexit“ atžvilgiu, tačiau tą patį mėnesį Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad vyriausybė negali savarankiškai aktyvuoti 50-ojo straipsnio ir taip inicijuoti dvejus metus truksiančio „Brexit“ proceso, kol dėl to nebalsavo parlamentas.
Th. May nepasinaudojo savo pirmaisiais mėnesiais tarnyboje, kad aiškiai save apsibrėžtų ir įrodytų esanti kuo nors kitokia negu jos pirmtakas Davidas Cameronas. Pasidarė akivaizdu, rašo J. Merrick, kad dažnai jos rinkimų kampanijoje skambėjusi frazė „tvirta ir stabili lyderystė“ – niekuo nepagrįsta.
Ir vis dėlto, jei premjerė mano, kad pirmieji jos kadencijos metai buvo blogi, antrieji bus kur kas blogesni, įsitikinusi straipsnio autorė. Konservatoriams per rinkimus praradus daugumą ir dabar iš bėdos pasiramsčius Šiaurės Airijos demokratais junionistais, priimti bet kokį prieštaringesnį aktą Theresos May vyriausybei bus praktiškai neįmanoma.
Ministrei pirmininkei teko nusileisti jau dviem klausimais: leisti moterims iš Šiaurės Airijos atvykti į pagrindinę šalies teritoriją darytis abortų ir pradėti viešą tyrimą dėl tūkstančius pacientų pražudžiusio užkrėsto kraujo.
Naujos dėmesio bangos Th. May sulauks rudenį
Metai sukanka ir Didžiajam anuliavimo įstatymui (angl. Great Repeal Bill), pagal kurį, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, nutrūksta JK ir ES teisiniai ryšiai, o dėl visų Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuos Britanija turėjo įtraukti į savo teisinę sistemą kaip ES narė, tolesnio likimo bus sprendžiama Vestminsteryje. Viso to tikslas – užtikrinti, kad po „Brexit“ pereinamasis laikotarpis būtų kuo sklandesnis.
Į šį didingą dokumento pavadinimą, sugalvotą dar tada, kai Theresai May viskas sekėsi, dabar žiūrima su ironija – juk tikimasi, kad pro parlamentą jis „praslys“ pernelyg nesutaršytas opozicinių partijų.
Per ateinančius dvylika mėnesių Th. May vyriausybei daugiausia laiko teks skirti deryboms dėl „Brexit“ – tiek Bendruomenių rūmuose, tiek su ES. Laiko kitiems reikalams bus mažai. Šalis, pasak J. Merrick, bus praktiškai nevaldoma.
Derybos dėl „Brexit“ su ES jau savaime yra probleminės: nesutariama dėl daug ko, visų pirma – dėl Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių teisių. O tikėtasi, kad tai bus vienas iš pirmųjų klausimų, į kuriuos Th. May atsakys.
Ministrė pirmininkė yra silpna visuomenės akyse – žmonės ne itin patikliu žvilgsniu stebėjo ją „Grenfell Towerio“ tragedijos akivaizdoje; silpna ji ir savo pačios konservatorių akyse – partija aktyviai žvalgosi įpėdinio.
Vis dėlto artimiausiu metu į jos lyderystę niekas nesikėsins – parlamento nariai išeina vasaros atostogų. Tačiau rudenį įvyksiančioje Konservatorių partijos konferencijoje dėmesys nusilpusiam jos autoritetui vėl atsinaujins.
Atsižvelgiant į tokias perspektyvas, Th. May, ko gero, norėtų atsukti laikrodį atgal ir atsidurti ten, kur buvo prieš metus, kuomet visa partijos galia ir kontrolė buvo jos rankose. Visiškai neaišku, sako J. Merrick, ar premjerė turės progą švęsti dvejų metų sukaktį.