Moteris, vardu Marie McClellan, panoro pateikti pavyzdį iš asmeninės patirties. Ji papasakojo, kaip dar paauglystėje vietinės parapijos pastorius konstatavo, kad ją apsėdo demonas, kai ši prisipažino pajutusi iš vidaus kylančią baimę per bažnyčioje vykusią velykinio vaidinimo repeticiją, rašo „Daily Mail“.
Praėjus keletui metų Naujojo Bransviko, Kanadoje, gydytojai nustatė, kad tąsyk pasireiškę simptomai veikiausiai buvo neurozės, kuriai būdingi nerimo sutrikimai, požymiai.
Dabar M. McClellan yra daugiau nei dvidešimties metų jauna moteris.
Pasakodama savo istoriją leidinio „Vice“ žurnalistui ji atskleidė, kokių kraupių išgyvenimų teko patirti per egzorcizmo seansą ir kaip po jo dar labiau paaštrėjo nerimo priepuoliai. Visiškai pakrikus psichologinei būklei mergina net buvo ėmusi save žaloti.
„Kažkas vis už mane meldėsi“, – pasakojo M. McClellan prisimindama, kas vyko per antrą seansą, surengtą tuo metu, kai darbavosi bažnyčios suorganizuotoje stovykloje. Daugelio žodžių ji prisipažįsta nesupratusi, nes jie nebuvo angliški. Užtarėjai kalbėjo kalbomis – taip tai vadinama.
„Buvau verčiama išpažinti nuodėmes ir kaskart, kai įvardydavau nuodėmę, jei šaukdavosi šventosios dvasios ir prašė išvaryti iš manęs demoną“, – pasakojo moteris.
M. McClellan atskleista istorija buvo paviešinta pasaulį apimant vis didėjančiai egzorcizmo seansų poreikio bangai, kurią šventikai stengiasi kaip įmanydami suvaldyti.
Visiškai neseniai religinė ir visuomeninė organizacija „Theos“ pareiškė, kad Jungtinėje Karalystėje ergzorcizmą jau galima prilyginti vienai iš „klestinčių pramonės šakų“. Daugiausia prie šios religinės praktikos išpopuliarėjimo, ko gero, prisisėjo imigrantų bendruomenės ir sekmininkų bažnyčios.
Krikščioniško tikėjimo ir psichinės sveikatos sąsajas tyrę specialistai teigia, kad egzorcizmas tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jų apklausti asmenys patvirtinto, kad šios praktikos poreikis auga.
Vienas iš tyrimo iniciatorių, Benas Ryanas, nurodo, kad egzorcizmo populiarėjimą iš dalies lemia besiplečiančios imigrantų bendruomenės ir sekmininkų bažnyčios, kurios labai atvirai kalba apie šio tipo religinę praktiką ir galimybę ja pasinaudoti.
Specialistai negali užsimerkti prieš tam tikrus su egzorcizmu susijusius pavojus. Jie nurodo begalę atvejų, kai po piktosios dvasios išvarymo seansų žmonės patiria įvairių psichikos sutrikimų ir jau negali apsieiti be medikų pagalbos.
Indianapolio arkivyskupijai priklausantis dvasininkas egzorcistas Vincentas Lambertas mano, kad pagrindinė egzorcizmo plitimo priežastis Jungtinėse Valstijose yra ta, kad žmonės šiais laikais kur kas lengviau pasiduoda demono kerams, taigi, yra lengviau jo užvaldomi.
„Problema ne ta, kad šėtonas siūlo įdomesnį žaidimą, o ta, kad žmonės labiau linkstą jį žaisti“, – sakė dvasininkas leidiniui „The National Catholic Register“.
Tėvas Lambertas sako, kad nuo tada, kai 2005 metais pats buvo paskirtas arkivyskupijos egzorcistu, šia praktika užsiimančių dvasininkų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 12 iki 50.
Jis tikina matęs, kaip velnio apsėsti žmones pakyla virš žemės, skleidžia bjaurų kvapą, kalba kalbomis, rėkia nepadorius, nešvankius žodžius.
Tėvas Lambert pridūrė, kad šėtono apsėdimo atvejus gali skatinti išpopuliarėjusi pornografija, išaugęs narkotikų vartojimas.
Svyruojantis tikėjimas taip pat gali būti vienas iš piktosios dvasios apsėdimą skatinančių veiksnių, nes kai žmogus neturi tvirto tikėjimo Dievu, atsiveria tam tikra ertmė, kurioje gali pradėti tarpti blogis. Dvasininkas pridūrė, kad esama įvairių tipų egzorcizmo. Ne visais atvejais tie seansai atrodo taip, kaip rodoma siaubo filmuose.
Apsėdimu vadinama būsena, kai žmogaus kūne apsigyvena ir jį užvaldo demonas.
Piktoji dvasia gali duoti apie save žinoti judindama daiktus ir skleisdama garsus.
Pasitaiko, kad žmogus patiria fizinių piktosios dvasios atakų. Ant jo odos gali atsirasti nubrozdinimų, įpjovimų.
Apsėdimas – tai proto užvaldymas. Apsėstasis gali būti nuolat persekiojamas piktų minčių.
Pasak tėvo Lamperto, egzorcizmas, esant visiems minėtiems požymiams, yra pateisinamas.