„Estijos tikslas – tapti JT Saugumo Tarybos nare – yra drąsus žingsnis. Jis rodo, kad esame pasirengę prisiimti atsakomybę ne tik Estijai ir artimiausiam regionui rūpimais klausimais, bet ir bent reikšti nuomonę globaliais klausimais“, – sakė prezidentė per pirmąjį specialios tarybos posėdį; ši taryba sudaryta šalies rengimuisi narystei JT Saugumo Taryboje.
„Mūsų užsienio politikos ambicijos ir indėlis neturi apsiriboti vien gretimomis valstybėmis, – pažymėjo K.Kaljulaid. – Ši narystė laikytina galimybe stiprinti mūsų užsienio politikas įvaizdį ir įgyti draugų, kurių mūsų mažai šalia niekad nebūna per daug“.
K.Kaljulaid antradienį Kadriorge sukvietė tarybą, kurios nariams teks gerai apmąstyti kampaniją, kuri padėtų Estijai tapti nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare. Aktyvioji šios kampanijos fazė prasidės ketvirtadienį Niujorke.
Pasak prezidentės, nenuolatinės narystės siekis negali būti tik vienos ministerijos ar departamento projektas, prie jo turi prisidėti daugiau partnerių.
„Kampanijai reikia mąstytojų ir kalbėtojų tiek Estijoje, tiek kitur pasaulyje, kad būtų sukurtas pagrindas ir šalis būtų matoma“, – taip anot prezidentės atstovų sakiusi K.Kaljulaid.
Estija dar 2005 metais priėmė sprendimą dėl kampanijos, kuri padėtų šalia siekti nenuolatinės narystės JT Saugumo Tarybine 2020-2021 metais. Jos varžove Rytų Europos grupėje laikoma Rumunija.
JT Saugumo Taryboje Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Prancūzija ir Didžioji Britanija yra nuolatinės narės, jos turi veto teisę. Kitos 10 narių yra dvejiems metams renkamos nenuolatinės narės, kasmet keičiasi po penkias iš jų, laikantis regioninės reprezentacijos principo.
2017 metų birželio 2 dieną 71-oje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2018–2019 metų laikotarpiui Rytų Europos grupėje išrinkta Lenkija.
Lietuva buvo nenuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė 2014 ir 2015 metais.
Narystės Saugumo Taryboje metu Lietuva daugiausiai dėmesio skyrė Ukrainos konflikto sprendimo, teisės viršenybės užtikrinimo, civilių apsaugos ginkluotuose konfliktuose, Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo, neteisėtos prekybos ginklais, kovos su terorizmu, žurnalistų saugumo klausimams.