Šia sutarčiai pritarė 122 valstybės, prieš buvo viena – NATO narė – Nyderlandai, susilaikė Singapūras.

Po balsavimo JT konferencijų salėje nugriaudėjo plojimai ir džiugūs šūksniai. Baigėsi tris savaites trukęs teksto apie draudimą gaminti, kaupti branduolinius ginklus, grasinti jais ar panaudoti derinimas.

Tuo tarpu branduolinės šalys ignoravo šį susitarimą, laikydamos jį nerealiu ir tvirtindamos, kad tai neturės jokios įtakos pasaulinėms 15 tūkst. atominių ginklų atsargoms mažinti

„Ar yra kas nors tikintis, kad Šiaurės Korėja sutiks uždrausti branduolinius ginklus?“ – klausė JAV ambasadorė Nikki Haley kovo mėnesį, kai prasidėjo šis svarstymas.

„Nėra nieko kita, ko aš norėčiau labiau savo šeimai, už pasaulį be branduolinių ginklų, bet mes turime būti realistai“, – pridūrė ji.

Tačiau sutarties šalininkai džiaugėsi šiuo istoriniu pasiekimu.

„Mums pavyko pasėti pirmąsias pasaulio be branduolinio ginklo sėklas“, – sakė Kosta Rikos ambasadorė Elayne Whyte Gomez, šią sutartį svarsčiusios JT konferencijos pirmininkė.

Sutarties, kurią inicijavo Austrija, Brazilija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika ir Naujoji Zelandija, teksto rengime dalyvavo dar 141 šalis, – taip jos tikisi galėsiančios stipriau paspausti branduolines valstybes į nusiginklavimą žiūrėti rimčiau.

Nė viena iš devynių branduolinį ginklą turinčių valstybių – JAV, Rusija, Didžioji Britanija,Kinija, Prancūzija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis – nedalyvavo nei svarstyme, nei balsavime.

Net Japonija, vienintelė patyrusi atominio smūgio pasekmes, boikotavo šias derybas, kaip ir dauguma NATO valstybių.

Minima sutartis pasirašymui bus parengta iki rugsėjo 20 dienos ir įsigalios, kai ją ratifikuos 50 valstybių.