Praėjusią savaitę Šveicarijos Alpių kurorte Kran Montanoje atsinaujinusios derybos laikomos gera proga užbaigti 40 metų egzistuojantį salos padalinimą ir vieną ilgiausių politinių krizių pasaulyje.
Tačiau derybos, kuriose delegacijoms vadovauja Kipro graikų lyderis, prezidentas Nikas Anastasiadis ir Kipro turkų lyderis Mustafa Akinci, trečiadienio rytą buvo sustabdytos.
„Šį rytą susitikimai buvo atidėti iki vėlyvos popietės, abiems lyderiams paprašius skirti laiko pasiruošimui ir konsultacijoms“, – sakoma JT tarpininko Espeno Bartho Eide atstovo elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP.
Iki 18 val. (19 val. Lietuvos laiku), kai derybos turėtų atsinaujinti, E.B. Eide surengs virtinę dvišalių susitikimų, nurodoma jame.
Viduržemio jūros rytuose esantis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos, reaguodamos į Atėnų įkvėptą perversmą ir siekį susijungti su Graikija, įsiveržė į šiaurinį salos trečdalį.
Derybose Šveicarijoje taip pat dalyvauja vadinamų Kipro laiduotojų – Graikijos, Turkijos ir Didžiosios Britanijos – delegacijos.
Praėjusią savaitę JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas derybas pavadino „labai konstruktyviomis“ ir paragino padalyto Kipro atstovus pasinaudoti „istorine galimybe visapusiškam konflikto sprendimui“ pasiekti.
Tačiau atrodo, kad problemų derybininkams kelia keblus saugumo klausimas. Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Kotzias pirmadienį pareikalavo išvesti Turkijos „okupacines pajėgas“.
Į šį reikalavimą Ankara atkirto: „Mūsų pozicija šiuo klausimu nesikeis“.
Turkija Šiaurės Kipre laiko maždaug 35 tūkst. savo karių, tačiau salos suvienijimo galimybė labai priklauso nuo radikalaus Turkijos pajėgų buvimo saloje sumažinimo.
Šis klausimas anksčiau jau yra sužlugdęs kelis derybininkų bandymus susitarti, Kipro graikams reikalaujant visiško „okupacinių pajėgų“ išvedimo, o turkų mažumai baiminantis dėl galimo etninio smurto, jeigu kariuomenė bus išvesta.
Vienas diplomatinis šaltinis prieš derybas Šveicarijoje sakė, kad Ankara yra pasiruošusi sumažinti savo karių skaičių net 80 procentų, tačiau užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu kategoriškai paneigė, kad planuojamas koks nors pajėgų išvedimas.