Prieš pat sausį įvykusią savo inauguraciją D. Trumpas pareiškė niekada neleisiantis Šiaurės Korėjai susikurti branduolinių ginklų, kuriais būtų galima smogti Jungtinių Valstijų teritorijai. Tąsyk savo „Twitter“ žinutėje jis parašė: „Šito nebus!“
Tačiau Vašingtonas patvirtino, kad Šiaurės Korėja sėkmingai išbandė tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), o ekspertai sako, kad Jungtinėms Valstijoms gali tekti pripažinti, kad jų nubrėžta raudona linija tuojau gali būti peržengta, jeigu raketa bus pritaikyta nešti branduolinę kovinę galvutę.
„Derybų dėl denuklearizacijos langas užsivėrė“, – sakė naujienų agentūrai AFP branduolinio neplatinimo ekspertas Jeffrey Lewisas.
„Svarbus akcentas – kad mums reikės susitaikyti, jog Šiaurės Korėja turi branduolinių ICBM“, – pridūrė jis.
Tuojau po vėliausio bandymo D.Trumpas vėl paskelbė pluoštą „Twitter“ žinučių, kuriose plūdo Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną ir spaudė Kiniją „imtis sunkių veiksmų prieš Šiaurės Korėją ir kartą bei visiems laikams baigti šią nesąmonę“.
Tačiau taip pat daugėjo signalų, kad D.Trumpas jau nusivylė Kinijos gebėjimu suvaldyti Kim Jong Uno režimą. Praeitą mėnesį jis pareiškė, kad Pekino pastangos nedavė rezultatų.
Sugriežtėjusi D. Trumpo administracijos pozicija taip pat buvo pademonstruota praeitą ketvirtadienį, kai Vašingtonas paskelbė sankcijas vienam su Šiaurės Korėja siejamam Kinijos bankui. Šis žingsnis sulaukė piktos Pekino reakcijos.
Kaip praneša dienraštis „The New York Times“, praeitą savaitgalį kalbėdamasis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu D. Trumpas pareiškė, jog Vašingtonas pasiruošęs imtis vienašališkų priemonių Šiaurės Korėjai spausti.
D. Trumpas taip pat zondavo galimybes dirbti su Pietų Korėjos naujuoju vadovu Moon Jae-inu, praeitą savaitę apsilankiusiu Jungtinėse Valstijose ir Baltuosiuose rūmuose.
Anksčiau Amerikos lyderis netgi mėgino įsiteikti pačiam Kim Jong Unui ir vadino jį „gudriu tipu“, su kuriuo D. Trumpui būtų „garbė“ susitikti – su sąlyga, kad jis sustabdys savo raketų kūrimo programa.
„Atgrasyti, sustabdyti, suvaržyti“
Amerikos centro už pažangą branduolinėje ir gynybos politikoje vyresnysis tyrėjas Adamas Mountas sakė, kad Pchenjanui taip toli nuėjus tarptautinio spaudimo ir diplomatijos veiksmingumas tampa abejotinas.
„Dabar būtų nelogiška daryti spaudimą, kad riba nebūtų peržengta. Ji jau yra peržengta. Denuklearizacija yra nepasiekiama, – pabrėžė jis. – JAV politika nepasiteisino. Dabar geriausia, ko galime tikėtis – tvariai atgrasyti, sustabdyti, suvaržyti režimą ir ilguoju laikotarpiui jį reformuoti.“
Aiškinantis galimus trumpalaikius sprendinius Pentagonas svarsto galimybę imtis karinių priemonių. Tuojau po naujausio raketos bandymo Jungtinės Valstijos ir Seulas pažvangino ginklais: prie Korėjos pusiasalio paleido kelias raketas, o Vašingtonas pareiškė, kad šios pratybos pademonstravo „preciziškai nutaikomos ugnies pajėgumus“.
Vis dėlto JAV kariuomenės vadai yra aiškiai pareiškę, kad supranta potencialios ginkluotos konfrontacijos su Šiaurės Korėja didžiulę riziką.
Gegužę JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas sakė, kad bet koks karas su Šiaurės Korėja virstų panašaus masto konfliktu kaip niokojantis 1950–1953 metų Korėjos karas.
„Šiaurės Korėjos režimas turi šimtus artilerijos pabūklų ir raketų leidimo įrenginių, galinčių smogti vienam tankiausiai apgyventų miestų pasaulyje – tai yra, Pietų Korėjos sostinei, – Pentagono vadovas tąsyk sakė televizijai „CBS News“. – Aišku kaip dieną, kad kiltų katastrofinis karas, jeigu tai peraugtų į ginkluotus veiksmus, jeigu nesugebėtume to išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.“
D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas H.R. McMasteris praeitą savaitę sakė, kad joks scenarijus neatmestinas, bet taip pat neslėpė rizikos, susijusios su mėginimu pasinaudoti kariniu sprendiniu.
„Prezidentas nurodė mums ... pasiruošti įvairioms galimybėms, įskaitant karines galimybes, kurių niekas nenori imtis“, – pabrėžė jis.
Kalifornijoje įsikūrusio Midlberio tarptautinių studijų instituto tyrėjas J. Lewisas sakė, kad D. Trumpo administracija dabar turėtų sutelkti pastangas rasti būdą, kaip įtikinti Šiaurės Korėją nebevykdyti jokių svarbių ginkluotės bandymų.
„Turėtume svarstyti galimybes mažinti įtampą, bet stiprinti atgrasymą, – pabrėžė analitikas. – Gynybos nuo balistinių raketų priemonės gali būti atgrasymo dalis.“
JAV jau pasiuntė į Pietų Korėją savo Didžiausio aukščio oro erdvės gynybos sistemos (Terminal High Altitude Air Defense, THAAD) elementus, turinčius apsaugoti šalį nuo Šiaurės Korėjos raketų atakų grėsmės.
Tačiau Moon Jae-inas įšaldė tolesnį šios sistemos dislokavimą, Pekinui paskelbus ekonominių sankcijų ir diplomatinių protestų dėl jo pašonėje išskleisto JAV priešraketinio skydo. Šis Seulo žingsnis tapo smūgiu Vašingtono regioninei saugumo politikai.