Tačiau neatrodo, kad projektas „Viena juosta, vienas kelias“ atneš daug naudos Rusijai. Kaip teigia analitikai, įgyvendinant projektą milžiniškas Kinijos šiaurinis kaimynas iš esmės ignoruojamas.

„Jei pažvelgsime į projekto įgyvendinimo pradžią, tai akivaizdu, kad Rusijai jame beveik nėra vietos“, – sako Hagos strateginių studijų centro analitikas Sijbrenas de Jongas.

Siūlomas projekto geležinkelio ir vamzdynų tinklas buvusiose sovietinėse respublikose skersai ir išilgai raižo Centrinę Aziją ir apima Baltarusiją bei Ukrainą, o jungtys Rusijoje iš esmės apsiriboja pietiniu šalies pakraščiu, Maskva bei Sankt Peterburgu, taip pat naujais vamzdynais į Kazanę ir Irkutską.

Toks požiūris neatbaidė Maskvos, kuri viešai pritarė Pekino pastangoms atkurti Šilko kelią primenančius sausumos ir jūrų maršrutus tarp Kinijos ir Europos.

„Tikiuosi, kad tai bus pagrindas naujam bendradarbiavimo Eurazijoje etapui, – po tradicinės „tiesioginės linijos“ birželio 15 d. žurnalistams teigė Vladimiras Putinas. – Neabejoju, kad bendradarbiausime Kinijos ir Rusijos žmonių labui.“

Pasak Londone įsikūrusio Tarptautinių saugumo studijų centro direktoriaus Raffaello Pantucci, Pekinui tai atrodo kaip priimtinas kompromisas.

„Manau, kad kinai atlaidžiai žiūri į rusų pozavimą ir savireklamą, nes juk galų gale būtent Kinija savo nuožiūra sudarinės sandorius, o Rusija liks nuošalyje“, – teigė R. Pantucci.

Jei projektas pavyks, Rusija neteks dalies Kinijos investicijų, turės užleisti nemažai rinkų Kinijos įmonėms ir pelningus statybos sandorius Centrinėje Azijoje, o Pekinas įgis dar platesnes galimybes naudotis gamtos ištekliais.

Didieji lūkesčiai

Kinijos prezidento Xi Jinpingo 2013 m. paskelbta iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ antroji pagal dydį pasaulio ekonomika siekia keleto pagrindinių tikslų. Šalies vadovo teigimu, Kinijai tai padės sukurti daug naujų darbo vietų, panaudoti perteklinius pramonės pajėgumus naujose rinkose, užtikrinti ekonominį augimą neišsivysčiusiuose Vakarų Kinijos regionuose, plėsti politinę ir ekonominę įtaką tarptautinėje arenoje ir sumažinti prekių pristatymo tarp Kinijos ir Europos laiką bei sąnaudas. Pažymėtina, kad ES ir Kinijos prekybos apyvarta – daugiau kaip 1,5 mlrd. EUR per dieną.

Xi Jinpingas atmetė prielaidas, kad pagrindinis projekto tikslas – padidinti Pekino įtaką ir mesti iššūkį Jungtinių Valstijų dominavimui tarptautinėje arenoje, ir teigė, kad čia nėra jokių „politinių sumetimų“ ir kad projektu siekiama „sukurti didelę darniu sambūviu besiremiančią šeimą“.

Projektas, kuris pirmiausiai finansuojamas Kinijos ir specialiai tam sukurto Azijos infrastruktūros investicijų banko lėšomis, yra plačiai pristatomas kaip Xi Jinpingo užsienio politikos svarbiausia iniciatyva. Kinijos vadovas prognozavo, kad iki 2025 m. Kinijos prekybos apyvarta su projekto šalimis gali pasiekti 2,5 trln. dolerių.

Kalbant apie Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą, kol kas jo mastai yra palyginti nedideli. 2016 m. Kinijos bendrovės užsienyje investavo 225 mlrd. JAV dol. ir tik 2 procentus iš jų – Rusijoje.

„Kinija akivaizdžiai nerodo didelio noro prisidėti prie sovietinių transporto jungčių, ypač Sibire, atnaujinimo, nors Rusija to tikėjosi“, – teigia Kolumbijos universiteto Harrimano instituto direktorius Alexanderis Cooley.

Posūkis į Aziją?

Pasak, A. Cooley, V. Putinas „Vienos juostos, vieno kelio“ projektą pristatė kaip vieną iš itin sėkmingos Rusijos ir Kinijos santykių plėtros pavyzdžių ir kaip iniciatyvą, kuri yra suderinama su Rusijos Didžiosios Eurazijos idėja.

Rusijos prezidento optimistiškas Rusijos ir Kinijos ekonominių ryšių vertinimas nuskambėjo praėjus lygiai metams po to, kai Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume jis pristatė „Didžiosios Eurazijos partnerystės“ tarp Maskvos ir Kinijos viziją.

Toje 2016 m. kalboje V. Putinas savo Didžiosios Eurazijos iniciatyvą įvardijo kaip vieną iš šalies ekonominio „posūkio į Aziją“ priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į Vakarų sankcijas dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, rašo P. Baumgartneris.

V. Putino puoselėjama glaudesnių ekonominių ryšių su Kinija vizija yra pagrįsta tuo, kad „Vienos juostos, vieno kelio“ projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su Maskvos vadovaujama Eurazijos ekonomine sąjunga (EES) – Kremliaus sukurta ekonomine penkių buvusių sovietinių respublikų (Rusijos, Kazachstano, Baltarusijos, Armėnijos ir Kirgizijos) organizacija.

„Visų pirma turėtume siekti derinti EES ir Kinijos Šilko kelio iniciatyvos veiksmus, – teigė V. Putinas. – Ar tai įmanoma? Esu tikras, kad taip.“

Tačiau ekonominėse derybose su Kinija dėl jos didžiojo projekto įgyvendinimo dalyvaujantys EES pareigūnai įspėja, kad derybos dėl tokio sandorio gali užsitęsti iki 10 metų.

Pasak Harrimano instituto direktoriaus A. Cooley, Rusija tikisi, kad projektas suteiks pagreitį EES ir kad tai bus dalis Didžiosios Eurazijos iniciatyvos, kurią Maskva pristatė daugiau kaip prieš metus.

Eksperto nuomone, V. Putino Didžiosios Eurazijos idėja yra tam tikras viešas pripažinimas, kad Rusija neketina būti svarbiausia ekonomine galia Eurazijoje ir kad jai teks prisitaikyti prie naujos realybės, susijusios su Kinijos vaidmeniu.

A. Cooley teigimu, Kinija Centrinėje Azijoje jau tapo pagrindine svarbių infrastruktūros, vamzdynų, kelių, geležinkelių statybos projektų vykdytoja ir yra viena iš didžiausių investuotojų regione.