E. Macronas tvirtina, kad šis vyriausybės aptarinėjamas įstatymo projektas nepažeis laisvių, bet teisių gynimo grupės baiminasi, kad Prancūzija žengia nuolatinės nepaprastosios padėties link.
E. Macrono vyriausybė siekia iki lapkričio 1-osios pratęsti Prancūzijoje paskelbtą nepaprastąją padėtį. Iki to laiko naujasis saugumo įstatymas turėtų būti priimtas parlamente. Dabartinis nepaprastosios padėties terminas turėtų baigtis liepos 15-ąją, o jei jos galiojimas bus pratęstas, tai bus jau šeštas pratęsimas nuo jos įvedimo po ekstremistų atakų Paryžiuje 2015 metų lapkritį.
Ketvirtadienio diskusijos vyksta trys dienos po atakos Paryžiaus Eliziejaus Laukų bulvare, kai užpuolikas sprogmenų prikrautu automobiliu rėžėsi į policijos mašinų koloną. Tai naujausias iš virtinės nedidelio masto išpuolių Europos miestuose.
„Grėsmė yra ilgalaikė“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu keliems Europos laikraščiams sakė E. Macronas.
„Todėl turime organizuotis ilgam periodui“, o ne kliautis nepaprastųjų situacijų saugumo priemonėmis, sakė jis.
Pagal naująjį įstatymo projektą pareigūnai galėtų skirti namų areštą žmonėms, keliantiems „ypač rimtą grėsmę“. Tokiems žmonėms būtų leista judėti tam tikroje konkrečioje teritorijoje, kad jie galėtų turėti šeimą ir dirbti.
Įstatymo projekte taip pat numatoma lengvinti sąlygas pareigūnams vykdyti kovos su terorizmu reidus, su sąlyga, kad jie bus sankcionuoti ir prižiūrimi teisėjo.
Policija taip pat galėtų nuspręsti laikotarpiui iki šešių mėnesių uždaryti garbinimo vietas, jeigu ten bus terorizmą kurstančių komentarų. Įstatymo projekte taip pat numatomos priemonės, turinčios užtikrinti didesnį saugumą per didelius sporto ir kultūros renginius.
Kai kurios žmogaus teisių gynimo organizacijos šį mėnesį ragino vyriausybę atsisakyti tokių reformų, nes jos gali pernelyg suvaržyti piliečių laisves.