E. Macronas planavo atlikti tam tikrus pakeitimus vyriausybėje, kai jo centristinė partija sekmadienį vykusiuose rinkimuose užsitikrino daugumą parlamente. Tačiau jis buvo priverstas imtis rimtesnės pertvarkos nei planavo, nes keturi jo ministrai pateko į tyrėjų taikiklį ir šią savaitę paskelbė paliekantys postus.

E. Macrono biuras trečiadienį pranešė, kad pastaraisiais metais vadovaujamas pareigas verslo įmonėse ėjusi buvusi aukšto rango valstybės tarnautoja Florence Parly taps naująja gynybos ministre.

Jos pirmtakė Sylvie Goulard, kuri buvo aukščiausią postą užimanti moteris penkias savaites dirbančioje vyriausybėje, antradienį paskelbė atsistatydinanti.

F. Parly 2000-2002 metais tuometinėje socialistų vyriausybėje dirbo jaunesniąja ministre, atsakinga už biudžetą. Vėliau ji užėmė aukštus postus oro bendrovėje „Air France“ ir valstybinėje geležinkelių bendrovėje SNCF.

E. Macronas taip pat paskyrė teisės ekspertę, Prancūzijos Konstitucinio Teismo narę Nicole Belloubet naująja teisingumo ministre.

Anksčiau šias pareigas ėjęs Francois Bayrou, vadovavęs E. Macrono pastangoms apvalyti šalies politiką, trečiadienį buvo priverstas atsistatydinti dėl kaltinimų korupcija.

Kiti įtakingi vyriausybės nariai, įskaitant užsienio reikalų, finansų bei vidaus reikalų ministrus, liko savo postuose. Naujajame kabinete yra 29 nariai, tarp jų 14-a moterų. Po E. Macrono išrinkimo praėjusį mėnesį iškart buvo paskirti 22 kabineto nariai.

Prie vyriausybės vairo liko stovėti centro dešiniojo sparno politikas Edouard'as Philippe'as.

E. Macronas prezidento rinkimų kampanijos metu žadėjo atšviežinti šalies politinę areną ir į kabinetą paskyrė tiek dešiniojo, tiek kairiojo sparno politikų, taip pat pilietinės visuomenės veikėjų, neturinčių jokios darbo vyriausybėje patirties.

Kai kurie naujokai dirbs viceministrais svarbiose ministerijose, įskaitant užsienio reikalų, vidaus reikalų ir aplinkos, nurodė Eliziejaus rūmai.

E. Macronas jaunesniaisiais ministrais paskyrė du artimus draugus Benjaminą Griveaux ir Julieną Denormandie, aktyviai padėjusius jam per rinkimų kampaniją.

Finansų skandalas

F. Bayrou apie atsistatydinimą paskelbė sulaukęs kaltinimų, kad jo įkurtas nedidelis centristinis Demokratų judėjimas („MoDem“) netinkamai naudojo Europos Parlamento lėšas.

Teigiama, kad partija naudojo Europos Parlamento lėšas padėjėjų, iš tikrųjų dirbusių Prancūzijoje, atlyginimams mokėti.

F. Bayrou pasitraukimas reiškia, kad „MoDem“ liko be postų vyriausybėje, nes anksčiau atsistatydino šiam judėjimui priklausančios S. Goulard ir Europos reikalų ministrė Marielle de Sarnez.

Itin nemalonu tai, kad E. Macrono teisingumo ministrui teko palikti postą rengiant įstatymą, skirtą įgyvendinti vieną svarbiausių neseniai išrinkto prezidento rinkimų kampanijos pažadų – apvalyti šalies politiką.

F. Bayrou spaudos konferencijoje sakė, kad jo partijai mestais kaltinimais „siekiama diskredituoti ministrą, rengiantį šį įstatymą“.

Jis sakė nusprendęs neleisti, kad „ši vyriausybė, kurią palaikau, būtų melo kampanijos taikiniu“.

F. Bayrou taip pat tvirtino, kad jo partijos žmogiškųjų išteklių vadovai elgėsi „teisėtai... ir moraliai“.

Europos reikalų ministrė M. De Sarnez paliko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai sekmadienį per rinkimus pateko į parlamentą. Dabar ji taps „MoDem“ frakcijos parlamento žemuosiuose rūmuose vadove, praneša šalies žiniasklaida.

Ministrės poste M. De Sarnez pakeitė diplomatė Nathalie Loiseau, vadovavusi elitinei Prancūzijos nacionalinei administracijos mokyklai, kurioje studijavo ir E. Macronas.

F. Bayrou ir M. De Sarnez, kaip ir buvusios gynybos ministrės S. Goulard, atžvilgiu gali būti pradėti tyrimai dėl netinkamo parlamento padėjėjų darbo apmokėjimo.

Teritorinės sanglaudos ministro postą taip pat paliko Richard'as Ferrand'as. Jis taps E. Macrono partijos frakcijos parlamente vadovu.

R. Ferrand'as yra patekęs į tyrėjų taikiklį dėl galimo interesų konflikto, susijusio su jo ankstesniais verslo reikalais. Politikas tvirtina nenusižengęs jokiems įstatymams, tačiau pripažįsta, kad kai kurie anksčiau įprasti dalykai jau tapo nebepriimtini visuomenei.

R. Ferrand'ą ministro poste pakeitė kairiojo sparno politikas Jacques'as Mezard'as.

Gegužės 7 dieną prezidentu išrinktas E. Macronas žadėjo apvalyti nuo korupcijos Prancūzijos politiką.

Prancūzijos politinio elito reputacijos atkūrimo klausimas tapo ypač opus po to, kai Francois Fillono prezidentines ambicijas sužlugdė paviešinta informacija, kad jis mokėjo savo žmonai algą už fiktyvų padėjėjos darbą parlamente.

Naujasis įstatymas, kurį rengė F. Bayrou, be kitų priemonių, uždraus politikams įdarbinti šeimos narius.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)