Remiantis skaičiavimais, 2016-ųjų metų pabaigoje perkeltų asmenų skaičius nuo 2015-ųjų išaugo 300 tūkst. Tačiau skaičius išaugo ne taip žymiai kaip 2014-2015 metais. Tada užfiksuotas 5 mln. augimas.
JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi sakė, kad šie skaičiai žymi apmaudžią tarptautinės diplomatijos nesėkmę.
„Pasaulis, rodos, tapo nepajėgus siekti taikos. Todėl matysite senus konfliktus, kurie tęsis ir toliau, naujus prasiveržiančius konfliktus, o jie lems žmonių perkėlimą. Priverstinis perkėlimas yra niekada nesibaigiančių karų simbolis“, - sakė jis.
F. Grandis taip pat įspėjo dėl vargingiausioms pasaulio valstybėms tenkančios naštos, nes 84 proc. visame pasaulyje persikėlusių asmenų gyvena mažas arba vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
„Kaip aš prašysiu daug mažiau resursų turinčių šalių Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje priimti milijonus pabėgėlių, jei turtingos šalys atsisako tai daryti?“, - teigė komisaras.
Jis tikisi, kad pirmadienį paskelbti didžiuliai perkeltų asmenų skaičiai paskatins turtingas šalis dar kartą pagalvoti ne tik apie didesnį pabėgėlių skaičiaus priėmimą, bet ir apie investavimą į taikos skatinimą ir karo nuvargintų vietų atkūrimą.
Remiantis kasmetine JT ataskaita, 22,5 mln. žmonių yra pabėgėliai, 40,3 mln. - savo šalies viduje perkelti asmenys, o 2,8 mln. žmonių siekia prieglobsčio. Daugiausiai pabėgėlių sulaukiama iš Sirijos (5,5 mln.), Afganistano (2,5 mln.) ir Pietų Sudano (1,4 mln.).