H. Kohlis buvo Vokietijos kancleris nuo 1982, iki 1998 metų. Jis yra vienintelis vokiečių politikas šiame poste buvęs keturias kadencijas iš eilės, buvo krikščionių demokratų partijos pirmininkas.

Dėl šalies suvienijimo H. Kohlis derėjosi su tuometiniu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu ir Jungtinių Valstijų prezidentu George'u Bushu.

85 metų H. Kohlis yra ilgiausiai po karo kanclerio poste dirbęs vokiečių politikas, pelnęs pripažinimą kaip šalies pakartotino suvienijimo 1990 metais architektas. Šis konservatyvių pažiūrų politikas vadovavo Vokietijos vyriausybei 1982–1998 metais ir buvo vienas iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos kūrėjų. Pastaraisiais metais jo sveikata buvo pašlijusi. 2009-aisiais H. Kohlį ištiko insultas, o 2012-aisiais jam buvo atlikta širdies operacija.

Dabartinė kanclerė Angela Merkel buvo laikoma H. Kohlio globotine: politikas ją įtraukė į savo kabinetą 1991 metais. Net vėliau ji atsigręžė prieš savo mentorių, kai jis įsivėlė į partijos finansavimo skandalą. Manoma, kad ta sumaištis padėjo A. Merkel perimti Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), o vėliau – visos šalies vairą. H. Kohlis pasitraukė iš aktyvios politikos 2002 metais, o pastaruoju metu buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio.

2015-ųjų rudenį jis buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje dėl komplikacijų, išsivysčiusių po klubo sąnario keitimo operacijos, penktadienį pranešė dienraštis „Bild“.

2015-ųjų gegužę jis buvo hospitalizuotas prieš klubo sąnario operaciją, bet išsivysčius komplikacijoms prireikė naujų operacijų, tarp jų žarnyno.

1,93 metro ūgio H. Kohlis savo jėgų žydėjime buvo įspūdingo stoto, bet jo svoris buvo valstybės paslaptis.

H. Kohlis pasitraukė iš aktyvios politikos 2002 metais, o pastaruoju metu buvo prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Jam taip pat buvo sunku kalbėti, kai jo žandikaulis buvo paralyžiuotas po pargriuvus patirtos traumos.

H. Kohlis, kuris yra vienas svarbiausių suvienytos Europos projekto architektų, yra aistringas europietis, ne kartą sakęs, kad Senojo žemyno integracija yra esminė sąlyga, kuri neleistų vėl jame įsiplieksti karams.

H. Kohlis yra išleidęs knygą „Dėl susirūpinimo Europa“ (Aus Sorge um Europa), kurioje kritikavo savo įpėdinius dėl jų politikos Rusijos ir euro atžvilgiu.

2001 metais nusižudė jo žmona Hannelore, su kuria H. Kohlis susilaukė dviejų sūnų ir kuri ilgai kentėjo dėl alergijos saulės šviesai.

2008-aisiais H.Kohlis vedė 35 metais už save jaunesnę Ekonomikos ministerijos padėjėją Maike Richter.

Šis politikas išgyveno per didžiulį cunamį, 2004 metais nuniokojusį Pietryčių Azijos pakrantes ir pražudžiusį daugybę žmonių – tąsyk jis turėjo būti evakuotas iš vieno pajūrio kurorto Šri Lankoje.

J. C. Junckeris H. Kohlį pavadino Europos esme

Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris penktadienį pagerbė buvusį Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį ir pavadino „pačia Europos esme“.

„Helmuto mirtis labai sukrėtė mane. Mano mentorius, mano draugas, pati Europos esmė, mes jo labai, labai ilgėsimės“, – parašė tviteryje buvęs Liuksemburgo premjeras J. C. Junckeris.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas penktadienį pareiškė „nuoširdžiausią užuojautą dėl didžiojo vokiečio ir didžiojo europiečio“ netekties, paskelbus žinią apie Helmuto Kohlio mirtį.

A.Merkel kanceliarijos personalo vadovas Peteris Altmaieris pasakė taip: „mes be galo dėkingi Helmutui Kohliui: už mūsų laisvę, už mūsų vienybę, už mūsų Europą“.

„Helmutas Kohlis visiškai pakeitė mano gyvenimą“, – sakė A.Merkel, išaugusi komunistinė buvusioje Rytų Vokietijoje, ir savo politinę karjerą pradėjusi tik po Berlyno sienos nuvertimo, globojama H.Kohlio.

Jo dėka, sakė ji, „kaip milijonai kitų VDR gyventojų aš galėjau pasitraukti iš VDR diktatūros ir įžengti į laisvę“.

„Visa tai, kas įvyko per pastaruosius 27 metus nuo tada iki dabar, neįsivaizduojama be Helmuto Kohlio“, – sakė ji.

„Reikia laiko, kad mes sugebėtume tikrai įvertinti, ko netekome jam išėjus“, – tarė A.Merkel ir pridūrė esanti „asmeniškai dėkinga už tai, kad jis buvo ten“.

„Lenkiuosi prieš jo atminimą“, – sakė A.Merkel, pavadindama H.Kohlį „didžiuoju vokiečiu ir didžiuoju europiečiu“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pagerbė buvusį Vokietijos kanclerį Helmutą Kohlį ir pasakė, kad velionis vokiečių lyderis buvo „didis europietis“.

E.Macronas tviteryje savo paskyroje įdėjo nuotrauką, kurioje H. Kohlis stovi su Prancūzijos prezidentu Francois Mitterrand'u ir parašė: „Suvienytos Vokietijos ir prancūzų-vokiečių draugystės architektas: išėjus Kohliui, netekome didžio europiečio“.

Buvęs JAV vadovas George'as H. W. Bushas pavadino jį „tikru laisvės draugu“. „Jis yra žmogus, kurį aš vadinu vienu didžiausių politinių lyderių pokario Europoje“, - sakoma išplatintame pareiškime. Abu šie politikai laikomi Vokietijos vienybės tėvais, praneša agentūra dpa.

Vienas „didžiųjų mano gyvenimo džiaugsmų“ buvo kartu su H. Kohliu ramiai siekti Šaltojo karo užbaigimo ir Vokietijos suvienijimo, teigiama toliau pareiškime. Pasak G. H. W. Busho, „visose mūsų pastangose H. Kohlis buvo uola - stiprus ir pastovus“. „Tegul Dievas Visagalis laimina Helmutą Kohlį ir laisvę, kurią jis padėjo gauti“, - pažymima čia.

D. Grybauskaitė pareiškė užuojautą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė užuojautą mirus buvusiam ilgamečiam Vokietijos kancleriui Helmutui Kohliui.

„Pasaulis neteko vieno reikšmingiausių 20 amžiaus pabaigos politikų. Lietuva prisimins H. Kohlį kaip tvirtą ir ištikimą draugą, kovotoją už demokratines vertybes ir laivę. H. Kholis į istoriją įėjo kaip Vokietijos suvienytojas ir prisidėjo prie Europą ištisus dešimtmečius paralyžiavusio Šaltojo karo pabaigos“, – sakome Lietuvos prezidentės užuojautoje.

Šalies vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą Vokietijos prezidentui, H. Kohlio artimiesiems ir Vokietijos žmonėms.