– Papasakokite apie savo projektą.
Dirbu banke ir nutariau pasiimti pusmečio atostogas, nes domiuosi politika ir žmonių požiūriu į ją. Tai tarsi hobis, noriu pažinti daugiau žmonių ir savo tinklaraštyje pranešti apie tai, kas vyksta ne Londone. Man įdomu, kaip keičiasi žmonių elgesys, priklausomai nuo aplinkos. Taip pat tai tarsi iššūkis ar kritika politikai bei komercinei žiniasklaidai.
Nusprendžiau pakeliauti po atitolusias šalies vietas ir praleisti jose dvi tris savaites, kad pažinčiau pagrindines kiekvieno miesto bėdas. Kol kas buvau tik Bostone. Ten gyvena daugiausia imigrantų, neskaičiuojant Londono.
Planuoju taip praleisti pusmetį – kelias savaites iškeliavęs, kelias – grįžęs į Londoną. Daug laiko būnu vietiniuose baruose, kalbuosi su bendruomenių nariais, politikais. Bostone praleidau keletą dienų bendruomenių centruose, ūkiuose, turguose. Taip pat padėjau rinkimų kampanijų dalyviams prieš rinkimus, tiesiog prisijungiau prie jų, dalijau skrajutes ir kalbėjausi su žmonėmis.
– Kodėl nutarėte pasiimti ilgas atostogas ir keliauti pas užmiestyje gyvenančius žmones?
Yra keletas priežasčių. Pirmiausia, tai padaryti norėjau jau dvejus metus. Gyvenu ir dirbu Londone, tad pastebėjau, kad čia – lyg burbule, kuris atskirtas nuo likusios šalies. Studijuodamas universitete gyveni viename burbule, dirbdamas ir radęs čia draugų – kitame. Norėjau iš tiesų pažinti šalį, kurioje gyvenu. Noras sustiprėjo pernai, po referendumo, kurio rezultatai mane, kaip ir daugelį, gerokai nustebino.
Gyvenu rajone, kuriame daugiau nei 75 proc. gyventojų norėjo likti Europos Sąjungoje. Bostone, kuris buvo pirmoji mano turo stotelė, 75,6 proc. rinkėjų balsavo už išstojimą. Man įdomu, kodėl šalies gyventojai nusprendė, kad reikalingas „Brexit“. Įvertinti skirtumus tarp miestų ir sužinoti žmonių sprendimų priežastis lengviausia klausiant jų pačių.
– Kaip manote, kodėl britai pasirinko „Brexit“?
Priežasčių daug, pavyzdžiui, referendumo kampanijos. Likimo ES sudėtyje šalininkai pateikė racionalius, ekonominius argumentus. Jie buvo tokie patys, kuriuos konservatoriai naudojo 2015-ųjų rinkimuose ir kurie puikiai suveikė. Referendume ši strategija nepasiteisino. Vakarietiškame burbule gyvenantys politikai nesuprato, kad jų šūkiai nepaveiks žmonių.
Atsiskyrimo kampanija apeliavo į socialines vertybes, norą susigrąžinti tradicijas ir atgauti savo šalies kontrolę. Tai mane labai sudomino, nes žmonės patikėjo kontrolės atgavimo svajone ir balsavo už ją. Žinoma, už išstojimą balsavo ir dėl daugybės kitų priežasčių, noriu išsiaiškinti, kas paskatino vienos ar kitos periferijos gyventojus balsuoti už vieną ar kitą pusę.
Manau, žiniasklaida taip pat suvaidino didžiulį vaidmenį. Pavyzdžiui, Bostone apsilankę žurnalistai prirašė krūvas straipsnių ta pačia tema, kad miestas yra „Brexit“ širdis. Žurnalistai nepažvelgė giliau, į tai, kas slypi už žmonių pasirinkimo. Jie visi rašė apie tą patį, kad didžiausia bėda Bostone – imigracija, tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau.
– Ką sako patys bostoniečiai?
Pastaraisiais metais miesto populiacija padidėjo 25 proc., tačiau vyriausybė neskiria daugiau finansavimo. Žmonės pyksta, kad vyriausybė juos pamiršo, nesirūpina švietimo įstaigų kūrimu, ligoninėmis ir kitais būtinais gyvenimo aspektais.
Dauguma žmonių, su kuriais kalbėjau, atvirai pripažįsta, kad balsavo už „Brexit“, bet čia pat pabrėžia, kad nėra rasistai, prideda, kad jų merginos ar vyrai – lenkai, rumunai ir kiti užsieniečiai, tad neapykantos nejaučia.
Taip pat yra žmonių, kurie apsisprendė remdamiesi menku argumentu. Pavyzdžiui, „pažįstu moterį, atvykusią čia dėl pašalpų, todėl norėjau išstoti“. Priimta manyti, kad balsuojant rinkėjai galvoja apie nacionalinį lygmenį, tačiau taip toli gražu nėra. Žmonės renkasi taip, kaip jaučia, kad jiems patiems, o ne šaliai bus geriau.
– O kokia imigrantų nuomonė?
Bostone imigrantai gyvena jau daug metų ir išstoti jie norėjo ne mažiau, negu britai. Šis gyventojų sprendimas buvo ne prieš atvykėlius, o prieš vyriausybę ir jos darbą. Daugybė imigrantų jaučia tą pačią frustraciją dėl imigracijos, kaip ir britai. Jie bijo netekti darbų, nes atvyks naujų žmonių.
Tarkime, gausi latvių bendruomenė trejus metus dirba ūkiuose, o tada pasirodo lietuvių bendruomenė. Latviai jau žino, kokios jų teisės, kiek uždirbti ir kokias sąlygas gauti jie turi. Tada ūkininkas pamanys, kad jam būtų geriau dirbti su naujakuriais – lietuviais, o latviai jam bus nebereikalingi.
– Kaip jūs pats jautėtės Bostone?
Man ten labai patiko. Bostone išgirdau daugybę akcentų, susipažinau su skirtingais žmonėmis. Tiesą sakant, ten eidamas gatve gali neišgirsti nė vieno angliško žodžio. Ir visa tai vyksta pastaruosius 10 metų. Vietos populiacija labai įvairi, ji plečiasi ir aš suprantu žmonių pasipiktinimą dėl esminių gyvenimo klausimų.
– Koks jūsų tolesnių kelionių planas?
Toliau planuoju vykti į šiaurės rytus. Bostonas garsėja išvystytu ūkio sektoriumi, tuo metu šiaurės rytai – industrija. Ten taip pat nemažai imigrantų. Vėliau keliausiu į Škotiją, nes kai kuriose Glasgo provincijose žmonės balsavo už likimą Jungtinės Karalystės sudėtyje, tačiau referendume, už partiją, palaikančią Škotijos nepriklausomybės idėją. Tai įdomi prieštara.
Vėliau mano tikslas – Šiaurės Airija, akivaizdu, kad jie svarsto apie savo likimą po „Brexit“. Taip pat, manau, rasiu įdomių istorijų pietiniame Velse. Ten žmonės pasisako prieš imigraciją, tačiau imigrantų turi vos 2 proc. Tad jų pasirinkimo argumentas gana prieštaringas. Toliau vyksiu į Vidurio Angliją ir pietvakarius. Norėtųsi daugiau, bet mano laikas – ribotas.
– Kokie pagrindiniai šio jūsų projekto tikslai?
Didžiausias tikslas – kad žmonės apie tai perskaitytų. Mano istorijos ir analizės ne tokios, kokias galima perskaityti didžiuosiuose portaluose ar spaudoje. Tai savaime naudinga. Žmonės galės sužinoti apie vietas, kuriose niekad nebuvo patys ir apie kurias aš papasakosiu ten apsigyvenęs bei susidraugavęs su vietos bendruomenėmis. Dar norėčiau parašyti knygą, tik tam, manau, prireiks daugiau laiko.
Esminė mano mintis – parodyti atskirtį tarp Londono Vestminsterio ir likusios šalies. Kaip veikia politikų bendravimo su gyventojais mechanizmas mažuose miestuose. Daugybė žmonių apie tai galvoja, o aš bandau išsiaiškinti.
– Kodėl keliaujate vienas, nebendradarbiaujate su jokiomis organizacijomis?
Noriu būti nepriklausomas nuo kažkieno skiriamų pinigų. Noriu, kad mano požiūris ir išvados nebūtų siejamos su jokia organizacija ar laikomos šališkomis. Be to, organizacijų pavadinimai trukdo bendrauti su žmonėmis. Man prisistačius tinklaraštininku žmonės linkę kalbėti atviriau, labiau manimi pasitiki.
Asmeninė laisvė turi savų privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su kokia nors organizacija lengviau susitikti su politikais.
– Kokių žmonių sutikote Bostone?
Sutikau 22-ejų metų lietuvį, atvykusį į JK prieš šešerius metus. Jis anksčiau turėjo rimtų bėdų mokykloje ir kitur. Tačiau rado savanorių organizaciją, kurioje padeda žmonėms integruotis juos mokydamas. Jo istorija neįtikėtina. Jis man atvirai pasakė, kad Anglija išgelbėjo jam gyvybę. Visa tai vyksta be vyriausybės finansavimo, ten apskritai nėra valstybės remiamų integracijos programų.
Bostono žmonėms rūpi visai kitokie dalykai nei londoniečiams. Jiems svarbu ne kaip integruotis į ES ar tapti labiau vakarietiškais. Jie galvoja apie tai, kada gatvėse įsižiebs kalėdinės lemputės, ar kada mieste vėl bus pastatyti suoliukai. Pernai šis miestas buvo vienintelis visoje šalyje, neturėjęs kalėdinių lempučių miesto centre. Tad šiemet žmonės nusprendė patys surengti sau šventę ir papuošti keletą skirtingų eglučių miesto centre. Jie daro viską, ką gali, be vyriausybės pagalbos ir pinigų.
– Skelbiama, kad Bostone labai dažni nacionalistų išpuoliai prieš imigrantus. Tai tiesa?
Nemanau, kad daug nacionalistų išpuolių. Girdėjau, kad yra nemažai vietos gaujų. Ten labai daug žmogžudysčių, o ypač imigrantų bendruomenėse. Tiesą sakant, bene visos. Dažniausiai susikerta skirtingų imigrantų bendruomenių keliai.
Patys imigrantai man aiškino, kad to priežastis dažniausiai būna paprasta. Viename name gyvena keletas nepažįstamų žmonių, jie nesutaria, kyla konfliktų ir taip įvyksta nelaimės. O nacionalistų, rėkiančių „grįžkite į savo šalį“, yra visoje JK, tad Bostonas niekuo neišsiskiria.
Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.
