Didžiojoje Britanijoje visur pilna vaizdo stebėjimo kamerų, ypač miestuose, be to, egzistuoja vos keli apribojimai, susiję su valdžios vykdomu masiniu gyventojų skambučių ir naršymo internete informacijos kaupimu.

Tad visa tai kelia gana nepatogų klausimą, ar galima padaryti dar daugiau, siekiant užkirsti kelią teroro aktui, panašiam į tą, kuris praėjusį šeštadienį buvo įvykdytas Londone centre (per išpuolį žuvo aštuoni žmonės). Per 73 dienas Didžioji Britanija patyrė net tris teroro aktus, todėl kyla nauja diskusija, kaip vertėtų užtikrinti piliečių teisių ir saugumo užtikrinimo priemonių pusiausvyrą.

Su labai panašia dilema susiduria ir Jungtinės Valstijos, kurių prezidentas Donaldas Trumpas mėgina riboti imigraciją iš daugiausia musulmoniškų šalių (kol kas jo veiksmus blokuoja teismai), bei Europos šalys, ypač Prancūzija, kur pastaraisiais metais taip pat įvykdyti keli dar didesni teroro aktai.

Prancūzija ne kartą pratęsė nepaprastąją padėtį, kuri šalyje buvo įvesta po 2015 metų lapkritį Paryžiuje įvykdytų teroro aktų. Nepaisant to, kad viešose vietose patruliuoja vis daugiau ginkluotų policininkų, o tarnyboms suteikiamos naujos sulaikymo ir stebėjimo galios, tokių priemonių poveikis yra ribotas. Be to, jos gali dar labiau atskirti jau ir taip marginalizuotas bendruomenes.

„Mes juos nugalėsime tik tuomet, kai žmonių protai nukryps nuo šio smurto“, – sakė britų premjerė Theresa May, pridūrusi, kad jauniems žmonėms „reikia suprasti, kad mūsų vertybės, tikrosios britiškos vertybės, yra viršesnės už viską, ką sako pamokslininkai ir neapykantos rėmėjai“.

Toks pareiškimas yra didelis pokytis Didžiosios Britanijos vyriausybei, sako Londone veikiančios politiškai konservatyvios ir daugiausia dėmesio demokratijai ir kovai su ekstremizmu skiriančios tyrimų organizacijos „Henry Jackson Society“ vadovas Alanas Mendoza.

„Ilgą laiką ši vyriausybė nesigilino į radikalaus islamo ideologiją, o telkė dėmesį teisėtvarkai“, – sakė jis.

Tačiau sekmadienį Th. May pripažino, kad „ši ideologija yra svarbiausia, ir kad ideologiniai iššūkiai bus sudėtingesni, nes reikės kalbėtis su bendruomenėmis ir raginti jas spręsti ideologinius tarpusavio nesutarimus“.

Saugumo ekspertas ir naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas François Heisbourg‘as su tuo sutinka. Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį britų valdžia mėgino paskatinti musulmonų bendruomenes bendradarbiauti su saugumo pajėgomis, o „tai yra iš esmės priešinga prancūzų požiūriui“.

„Reikia daugiau esminės, o ne bendruomeninės žvalgybos“, – sakė jis.

Britai turėtų mažiau gilintis į bendruomenių jautrumą ir sutelkti dėmesį į galias, kurias jiems suteikia jų įstatymai.

Tačiau neaišku, ar vien tik akylo stebėjimo ir kitų policijos priemonių pakaks.

„King’s College London“ saugumo studijų profesorius ir Tarptautinio radikalizavimo tyrinėjimo instituto direktorius Peteris R. Neumannas sako, kad pastaruoju metu technologijų kompanijos daug palankiau reaguoja į valdžios prašymus blokuoti paskyras ar vaizdo įrašus, skleidžiančius ekstremistines idėjas, nei prieš trejus metus. Tokie pokyčiai paskatino ekstremistus naudoti tokius užkoduotus ryšių kanalus kaip „Telegram“.

„Negali išnaikinti interneto, – sako jis. – Šie žmonės niekur nedingo, o tiesiog persikėlė į kitą platformą, kurią žvalgybos agentūroms yra sudėtingiau stebėti.“

Th. May ir jos pirmtakas Davidas Cameronas ne kartą ragino technologijų kompanijas atverti žvalgybos agentūroms „galines duris“ į užkoduotas svetaines. Nors technologijų kompanijos yra gerokai paslaugesnės, jos atmeta valdžios prašymus dėl tokių „galinių durų“, tad žvalgybos agentūros yra priverstos dėti daugiau pastangų ir atsiverti tokias duris pačios.

Th. May yra paraginusi demokratines vyriausybes reikalauti didesnės kontrolės, nes tokios paslaugos kaip „WhatsApp“ ir „FaceTime“ gali būti ekstremistų panaudotos skleisti savo idėjoms, o taip pat dėl to, kaip jie gali panaudoti socialinius tinklus savo ideologijos propagandai.

Tokie reikalavimai sukėlė nemenką dalies didžiausių Silicio slėnio kompanijų bei kovotojų už privatumą internete nerimą. Jie sako, kad tokios naujos galios pažeidžia žmonių laisves.

Po praėjusį mėnesį Mančesteryje įvykdyto teroro akto, pavyzdžiui, Th. May ir kiti britų politikai sakė grįšią prie planų priversti technologijų kompanijas suteikti Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūroms prieigą prie koduotų susirašinėjimo paslaugų, o tai leistų stebėti teroro aktų planavimu įtariamų asmenų susirašinėjimą.

Tokių veiksmų ketinama imtis praėjus mažiau nei metams po to, kai britų valdžia priėmė bene griežčiausių pasaulyje įstatymų, suteikiančių teisėsaugos agentūroms plačias gyventojų stebėjimo galias. Leista sekti gyventojų veiklą internete ir skambučius. Šiuo metu britų tarnybos be orderio gali prieiti prie milžiniškų internetinės veiklos duomenų, tačiau ne prie atskirų žinučių.

Technologijų kompanijos pastaraisiais metais ne kartą yra išreiškusios savo norą bendradarbiauti su teisėsauga kovojant su jų paslaugomis besinaudojančiais ekstremistais. Tačiau bendrovės teigia, kad susilpninus kodavimą, vietos ir užsienio žvalgybos tarnybos be kita ko galėtų nelegaliai rinkti asmeninius duomenis.

„Kalbant apie stebėjimo galias, Didžioji Britanija jau dabar turi daugiau galių nei bet kuri kita Europos šalis, – sakė P. R. Neumannas. – Nėra realios teisminės priežiūros, nes vyriausybės ministrai pasirašo ant orderių.“

Skirtingai nei Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos parlamento žvalgybos priežiūros komitetas yra silpnas ir turi mažai galių.
„Britams nesunku paklausyti kieno nors telefono pokalbių ar ateiti į kieno nors namus, – sakė jis. – Tačiau vyriausybė labai atsargiai naudojasi šiomis galiomis, o tai parodo, kaip iš tikrųjų veikia šis tylus konsensusas.“

Šalyse su rašytine konstitucija, kaip Vokietija ir Jungtinės Valstijos, „galima apibrėžti ekstremizmą kaip kažką, kas prieštarauja konstitucijos nuostatoms“, pažymėjo P. R. Neumannas. „Th. May kalba apie „britiškas vertybes“ kaip apie antitezę ekstremizmui, tačiau sunku apibrėžti, kas yra ekstremizmas, ką jau bekalbėti apie tai, ką iš tiesų reiškia britiškos vertybės“, – sakė jis.

„Galima teigti, kad tai reiškia būti draugiškam, nuosaikiam ir mandagiam. Deja, teisiškai įtvirtinti mandagumo neįmanoma“, – pažymėjo ekspertas.

Jis priminė Anjemo Choudary pavyzdį. Šiam teisininkui pavyko beveik du dešimtmečius skleisti džihadistų idėjas nepažeidžiant įstatymų. Jis buvo nuteistas kalėti penkerius metus ir šešis mėnesius tik pernai, kai vaizdo medžiagoje buvo užfiksuotas reiškiantis ištikimybę „Islamo valstybei“.

Skelbiama, kad mažiausiai vienam iš Londono išpuolio vykdytojų įtakos turėjo A. Choudary.

„A. Choudary daugelį metų buvo bene pagrindinis žmogus už islamo propagandos skleidimą ir verbavimą, tačiau kaltinimai jam buvo pateikti tik 2015 metais, nors Th. May tuomet jau penkerius metus ėjo vidaus reikalų sekretorės pareigas“, – sakė jis.

„Jis buvo realus radikalusis pamokslininkas, kuris asmeniškai verbavo žmones. Ir džihadui Britanijoje jis buvo svarbesnis už tviterį ir feisbuką“, – pabrėžė P. R. Neumannas.