Taigi ką vertėtų apie Karatą (be fakto, jog 2022 metais šalyje bus rengiamas Pasaulio futbolo čempionatas)? BBC siūlo susipažinti su penkiais įdomiais faktais apie šią šalį.
1. Vyrų žymiai daugiau nei moterų
Karate, kur gyvena apie 2,5 mln. žmonių, yra tik kiek mažiau nei 700 tūkst. moterų.
Šis disbalansas siejamas su staigiu vadinamuoju Kataro populiacijos sprogimu: tai valstybė, kurią pastatė atvykėliai (daugiausia jauni vyrai).
Viltis gauti darbą į Katarą pastaraisiais metais atviliojo daugybę žmonių. Taigi dar 2003 metais Katare gyveno mažiau nei 700 tūkst. žmonių, o štai 2016 metais šis skaičius išaugo iki 2,5 mln.
Nors į Katarą atvyko ir moterų, didžiąją dalį atvykėlių visgi sudaro darbingo amžiaus vyrai, kurie, artėjant Pasaulio futbolo čempionatui, rūpinasi reikiama infrastruktūra.
Nepaisant to, pažadai užtikrinti darbo vietą ir šviesesnę ateitį neretai taip ir lieka tik pažadais. Net keliose pastaraisiais metais paskelbtose ataskaitose skelbiama, kad atvykėliai verčiami dirbti apgailėtinomis sąlygomis, o daugiau nei pusė vis dar gyvena vadinamosiose darbo stovyklose, išsibarsčiusiose visoje šalies teritorijoje.
Kataro valdžios pareigūnai žada gerinti gyvenimo sąlygas atvykusiai darbo jėgai, tačiau 2016-2017 metų laikotarpiui parengtoje „Amnesty International“ ataskaitoje teigiama, kad „išnaudojimo praktika niekur nedingo“.
2. Kataras baigia supirkti Londoną
Pastaruosius dešimt metų verslininkai iš Kataro noriai perka nekilnojamąjį turtą Londone.
Kalbant apie Kataro verslininkų ir turtuolių užmojus Didžiosios Britanijos sostinėje, verta paminėti tokius projektus kaip „Shard“, „Harrods“, „Chelsea Barracks“, olimpinį kaimelį bei nemenką dalį „Canary Wharf“.
Kataro finansų ministras Ali Shareefas al Emadi‘s BBC kovą sakė, kad, remiantis jo turimais skaičiavimais, šalies investicijos Didžiojoje Britanijoje svyruoja nuo 35 iki 40 mlrd. skaičiuojant svarais.
Be to, Kataras per artimiausius trejus ar penkerius metus Didžiojoje Britanijoje ketina investuoti dar 5 mlrd. svarų – kalbant apie investicijas, ketinama įsigyti dar daugiau turto.
3. Katarui labai svarbus menas
Kataras – gana konservatyvi šalis, tačiau pastaraisiais metais šalies valdžia dosniai finansavo net kelias svarbias parodas. Viena iš tokių buvo gana prieštaringai vertinamo menininko Damieno Hirsto pirmoji personalinė retrospektyvinė paroda Artimuose Rytuose, surengta 2013 metais.
Tais pačiais metais Sheikha al Mayassa bint Hamad bin Khalifa al Thani – emyro sesuo ir Kataro muziejų valdybos vadovė – atsidūrė įtakingo „Art Review's Power 100“ reitingo viršūnėje.
Buvo metas, kai sklandė gandai, jog ji per metus meno kūriniams išleidžia iki 1 mlrd. dolerių, o jos kolekcijoje yra paties Andy Warholo, Marko Rothko, Paulo Gauguino ir Paulo Cezanne darbų.
Kataras labai didžiuojasi Dohoje esančiu Islamo meno muziejumi, duris atvėrusiu 2008 metais. Skelbiama, kad jame sukaupta viena iš gausiausių šiuolaikinio islamo meno kolekcija visame pasaulyje, o kai kurių eksponatų amžius siekia ir 1400 metų.
4. Didysis oro uosto meškiukas
Kataro meilė menui vien muziejais ir galerijomis neapsiriboja – jis veržiasi ir į viešąsias erdves ir džiugina visus žmones.
Visi, kas bent kartą gyvenime lankėsi Dohos Hamado tarptautiniame oro uoste, ten negalėjo nepamatyti 7 metrų aukščio geltono meškino, patogiai įsitaisiusio pačiame terminalo viduryje.
Šis meno kūrinys „Lamp\Bear“ buvo sukurtas menininko iš Šveicarijos Urso Fischerio prieš daugiau nei dešimt metų. Jis pagamintas iš bronzos ir sveria beveik 20 tonų.
Kaip teigiama oficialiame tarptautinio Hamado oro uosto pateikiamame aprašyme, šis meškutis – „žaisminga dekoracija, suteikianti erdvei jaukumo, ir primenanti keleiviams vaikystę ar tiesiog namų šilumą“.
Ši smagi oro uosto interjero detalė Katarui gana brangiai atsiėjo: bronzinė skulptūra 2011 metais buvo įsigyta aukcione Niujorke už 6,8 mln. dolerių.
5. Kataras – šalis, kur vienam gyventojui tenka didžiausia BVP dalis
Kaip tokiai nedidelei valstybei pavyksta susimokėti už visa tai ir dar daugiau? Na, atsakymas į šį klausimą pirmiausia yra naftos ir dujų atsargos, be to, solidžią grąžą duoda ir protingos investicijos. Dėl visų šių priežasčių Kataras yra valstybė, kur vienam gyventojui tenka didžiausia BVP dalis.
2016 metais šis skaičius sudarė 129 tūkst. 700 dolerių – tai daugiau nei 20 tūkst. daugiau nei arčiausiai Karato šiuo klausimu esančio Liuksemburgo statistika.
Sąrašo pabaigoje atsidūrusiame Somalyje BVP dalis vienam gyventojui tesudaro 400 dolerių.
Deja, turtas Katare pasiskirstęs netolygiai. Pavyzdžiui, buvusio emyro – šeicho Hamado bin Khalifos al Thani‘o – turtas vertinamas 2,4 mlrd. dolerių. O štai BBC 2015 metais kalbinti atvykėliai prisipažino per mėnesį uždirbantys vos 350 dolerių.