Tarsi aiškindamas audringą savo reakciją į ankstesne sutartimi primestą įsipareigojimą, socialiniame tinkle „Twitter“ D. Trumpas parašė: „Daugiau carnajevų man nereikia.“ Sprendžiant iš šios žinutės, JAV prezidentas žino, kad broliai Carnajevai (Bostono maratono sprogdintojai – DELFI) į JAV atvyko kaip pabėgėliai.
Vis dėlto apie tai, kad prieš pat Bostono maratono sprogdinimus vyresnysis buvo išvykęs iš šalies, D. Trumpas akivaizdžiai neinformuotas.
Galima pamėginti atpasakoti įvykius, kuriuos amerikiečiai instinktyviai atsisako pripažinti ištisus ketverius metus. Jei būtų kitaip, mąstydami apie tai, koks iš tiesų yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jie padarytų kur kas labiau gąsdinančias išvadas nei iki šiol.
Ypač daug vilčių teikia begalė JAV gyvenančių rusakalbių D. Trumpo šalininkų, nes jie geriau nei bet kas kitas žino apie čekistų režimo sąsajas su nusikaltimais, tad galbūt kaip tik jiems ir pavyks atskleisti tikrąją tiesą apie asmenį, į kurį JAV prezidentas žvelgia kaip į tinkamą partnerį kovoje su islamistų vykdomu terorizmu.
Tikra tiesa, kad 2011 metais, nenurodydama jokių konkrečių kaltinimų, Maskva dukart perspėjo FTB (Federalinį tyrimų biurą) ir CŽA (Centrinę Žvalgybos agentūrą), kad vyresnysis iš brolių – Tamerlanas Carnajevas yra islamistams prijaučiantis asmuo. Reaguojant į pranešimus, T. Carnajevas buvo dukart apklaustas atitinkamose JAV instancijose, tačiau dėl apkaltinti leidžiančių įrodymų trūkumo sulaikymo išvengė.
Verta paminėti, kad V. Putinas gana primygtinai ir ne kartą apie tai užsiminė įvairiuose susitikimuose, kuriuose dalyvavo Vakarų auditorija. Vienas iš jų – diskusijų klubo „Valdai“ suvažiavimas Sočyje.
„2011 metais savo amerikiečius partnerius perspėjome apie JAV gyvenančio Tamerlano Carnajevo ryšius su islamistais. Kolegos į pateiktą informaciją tinkamai nesureagavo ir net patarė nesikišti į jų reikalus. Tada ir nurodžiau [RF federalinės saugumo tarnybos vadovui] Aleksandrui Bortnikovui daugiau apie šią problemą su amerikiečiais nediskutuoti, o po kelių mėnesių per Bostono maratoną Carnajevai įvykdė teroro aktą.
[Amerikiečiai], kaip suprantate, nėra pasirengę su mumis bendradarbiauti kovojant su tarptautiniu terorizmu net tada, kai grėsmė kyla jų pačių saugumui“, – kalbėjo V. Putinas.
Tauridės Vladimiru (Tauridė – istorinis Krymo regiono pavadinimas) kartais pataikūniškai vadinamo Rusijos lyderio pozicija atrodo labai aiški ir logiška. Vis dėlto tam tikri labai svarbūs T. Carnajevo gyvenimo įvykiai tyčia nuslepiami.
Tiesa ta, kad brolių Carnajevų įvykdyto teroro akto planas buvo pradėtas rengti ne likus keliems mėnesiams iki Bostono maratono, kaip kad teigia V. Putinas, o likus metams ir keliems mėnesiams iki 2013 metų balandį nugriaudėjusių pražūtingų sprogdinimų. Mat 2012 metais įvyko šis tas ypatingo ir į tai būtina atkreipti dėmesį.
Po apklausos T. Carnajevas žinojo, kad Maskva įtaria jį bendrininkaujant su islamistais. Jis taip pat puikiai žinojo, kas Rusijoje laukia tokia veikla įtariamų asmenų, nors oficialiai jokios informacijos apie jų likimą dažniausiai nepateikiama.
Nepaisant to, 2012 metų sausį jis išvyko į Rusiją ir nukako ten ne slapta, o atvirai ir teisėtai. Išties neįtikėtina, kad asmuo, kurio vardas figūruoja visose įmanomose duomenų bazėse, galėtų netrukdomas nusileisti Maskvos Šeremetjevo oro uoste. T. Carnajevas jokiu būdų nebūtų leidęsis į tokį žygį, jei nebūtų tikras, kad Rusijoje jam niekas negresia.
Nė vienas, kieno likimą stebėjo V. Putinas ir A. Bortnikovas, savaime suprantama, negalėjo dingti iš Federalinės saugumo tarnybos (šiuo atveju – rūpestingo kuratoriaus) akiračio, todėl aišku, kad T. Carnajevo veiksmai buvo akylai stebimi nuo pat pirmosios nusileidimo Šeremetjevo oro uoste akimirkos.
Federalinė saugumo tarnyba tikrai žinojo, kad T. Carnajevas nuvyko į Kaukazą, kur susitiko su islamistų judėjimo aktyvistais. Kaip tik tuo metu Rusijos laikraštyje „Novaja gazeta“ pasirodė straipsnis, skelbiantis, kad Dagestane veikiančio kovos su ekstremizmu centro tyrėjai užfiksavo ne vieną T. Carnajevo susitikimą su dviem įsitraukimu į slaptą islamistų judėjimą įtariamais asmenimis – Mahmoudu Nidaliu ir Williamu Plotnikovu. Pastarasis buvo senas Šiaurės Amerikoje sutiktas T. Carnajevo pažįstamas.
Abiem minėtais T. Carnajevo draugais vėliau buvo atsikratyta: M. Nidaliu 2012 m. gegužės 19 d., o W. Plotnikovu 2012 m. liepos 14 d. Kaip tik tada „nepagaunamasis“ T. Carnajevas be pėdsakų dingo. Tarsi išgaravo nuo žemės paviršiaus. Nors Dagestano teisėsauga manė jį slapstantis kur nors miškuose, vargu ar buvo galima tikėti, kad kaip tik taip ir buvo.
Iš tikrųjų T. Carnajevas parvyko į Maskvą ir iš to paties Šeremetjevo oro uosto niekieno netrukdomas parskrido į JAV, kad įvykdytų jam skirtą misiją ir stotų akistaton su likimu. Taigi, piktavališkų kėslų ištakos ne Papua Naujojoje Gvinėjoje, o Lubiankoje.
Po Bostono maratono sprogdinimų į Maskvą atvyko JAV senatorių delegacija, turėjusi ištirti įvykį kartu su kolegomis iš Rusijos. Pastarieji, patikinę, kad 2012 metais T. Carnajevas Rusijoje nesilankė, gana įžūliai davė amerikiečiams suprasti, kad šie gali traukti namo.
Delegaciją lydėjęs JAV diplomatas Ryanas Christopheris Fogle‘as tąsyk tapo sėkmingos Rusijos saugumo tarnybų provokacijos auka: jam buvo pažadėta suteikti slaptos su T. Carnajevu susijusios informacijos, tačiau vietoj to jis buvo demonstratyviai sulaikytas, o sulaikymo scena nufilmuota televizijos kameromis.
Taip pirmą kartą po Bostono maratono sprogdinimų buvo duota aiškiai suprasti, kad norint išvengti būsimų tragedijų, reikia bendradarbiauti su Kremliumi.
Ankstesnės JAV administracijos ir teisėsaugos tarnybų darbuotojai, be abejo, žinojo, kas iš tiesų suorganizavo Bostono maratono sprogdinimus. Jie paprasčiausiai nesiryžo pažvelgti tiesai į akis – tokia bauginanti ji atrodė. Deja, nedrįstant atsimerkti, ir toliau elgiantis kaip akliems, naujos tragedijos neišvengiamos.
Senatorius Johnas McCainas, ko gero, nė nesuvokė, koks buvo teisus, kai prezidentui D. Trumpui pasakė: „Kalbantis su V. Putinu nevalia pamiršti, kad jis žudikas.“
Tačiau, kiek galima spręsti iš D. Trumpo interviu Bill O’Reilly vedamoje kanalo FOX laidoje, JAV prezidentas pakankamai gerai suvokia, kad žudymo idėja nekelia V. Putinui nė menkiausių skrupulų, tik jo, D. Trumpo, šis faktas pernelyg nebaugina. Kad būtų aiškiau, galima trumpai atpasakoti vieną pokalbio per minėtą laidą epizodą.
Į B. O’Reilly klausimą, ar jaučia pagarbą V. Putinui, D. Trumpas atsakė: „Aš jį gerbiu. Gerbiu, kaip ir daugybę žmonių, tačiau tai nereiškia, kad ketinu būti su juo draugiškas. Visgi jei Rusija padės kovoti su pagrindiniu priešu – „Islamo valstybe“ ir visame pasaulyje islamistų vykdomu terorizmu, laikysiu tai teigiamu reiškiniu.“
Pastabą apie tai, kad V. Putinas – žudikas, D. Trumpas atrėmė sakydamas: „Esama daug žudikų. Daug jų yra ir pas mus. Negi manote, kad mūsų šalyje visi nekalti?“
Andrejus Piontkovskis yra politologas ir vienas žymiausių dabartinės Rusijos valdžios kritikų.