Nuo XIX a. pabaigos, kai Eliziejaus rūmuose įsižiebė pirmosios elektros lemputės ir buvo pradėtos rengti Kalėdų iškilmės, iki pat šių dienų, liudijančių naujų politinių jėgų radimąsi, su Prancūzijos prezidentais siejamoms moterims neišvengiamai tekdavo įtakingas, neretai politinius sprendimus lemiantis vaidmuo, rašo dw.com.
Kai kurios pirmosios šalies ponios mielai likdavo visuomenės dėmesio nuošaly ir rinkdavosi vien supratingos šalies vadovo žmonos pareigas, tačiau nemaža dalis ryždavosi reikšti asmenines pažiūras ir elgtis kaip nepriklausomos asmenybės.
XIX a. pabaigoje Cecile Carnot (Prancūzijos prezidento Marie Francois Sadi Carnot sutuoktinė) Eliziejaus rūmuose organizavo grandiozinius pokylius ir padėjo pamatus lig šiol gyvuojančiai Kalėdų šventimo tradicijai.
Į Eliziejaus rūmuose rengiamas kalėdines iškilmes buvo sukviečiami būriai nepasiturinčių šeimų vaikų, kad ir jie galėtų pasidžiaugti švente prezidento rezidencijoje.
Septinto praeito amžiaus dešimtmečio pradžioje uoli katalikiško tikėjimo išpažinėja Yvonne de Gaulle it akies vyzdžiu rūpinosi moraliniu savo vyro Charles‘io de Gaulle‘io įvaizdžiu.
Kalbama, kad kartą ji net mėgino priversti prezidentą uždrausti moterims dėvėti mini sijonus, be to, atsisakydavo priimti Eliziejaus rūmuose išsiskyrusius arba svetimavimo nuodėme nusidėjusius asmenis, įskaitanti ir tokio ryškumo žvaigždę kaip Brigitte Bardot.
Reikia pasakyti, kad Y. de Gaulle pastangos nenuėjo veltui: Ch. de Gaulle‘is, kaip manoma, buvo vienintelis moderniųjų laikų Prancūzijos prezidentas per visą gyvenimą net epizodiškai nesusiviliojęs jokios kitos damos kerais.
Socialistinių pažiūrų kovotoja
Jaunystėje Danielle Mitterrand dalyvavo Antrojo pasaulinio karo metais vykusio pogrindinio Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo veikloje.
Vėliau prezidento Francois Mitterrand‘o žmona tapusi moteris visą gyvenimą liko ištikima socializmo idėjoms ir reiškė prielankumą įvairioms jas propaguojančioms srovėms, pradedant Meksikos revoliucionieriaus Emiliano Zapatos sekėjais ir baigiant Kubą valdančia marksizmą ir leninizmą skelbiančia vyriausybe, taip pat etninėms mažumoms, kaip antai, kurdams ir tibetiečiams. Pirmosios šalies ponios pareigas jai teko eiti devintajame ir dešimtajame praeito amžiaus dešimtmečiuose.
2005 metais D. Mitterrand pasakė griežtą „Ne“ Prancūzijoje vykusiame referendume dėl Europos Konstitucijos, o Vokietijos naujienų leidiniui „Spiegel“ paaiškino, kad jai nepriimtina „ekonomikos viršenybės prieš žmones“ idėja.
„Pinigai viską valdo, viską lemia, todėl būtina išsiveržti iš šios sistemos“, – sakė ji RTL radijui 2011 metais, kai gyventi jai buvo likę visiškai nedaug.
Romantiškos ir skandalingos istorijos
Pastaraisiais metais į pirmąsias Prancūzijos ponias visuomenės žvilgsnis krypsta dėl romantiškų ir skandalingų istorijų, kurių veikėjomis pačios tampa. Buvę prezidentas Francois Sarkozy su antrąja savo žmona Cecilia išsiskyrė praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams nuo 2007 metais prasidėjusios jo prezidentavimo kadencijos, o po kelių mėnesių vedė buvusį supermodelį ir dainininkę Carlą Bruni.
Ką tik kadenciją baigęs Francois Hollande‘as 2012 metais rinkimuose iškovotą pergalę šventė su savo partnere, žurnaliste Valerie Trierweiler, tačiau praėjus vos porai metų įžymybėms skirti leidiniai jau skalambijo apie jo ir aktorės Julie Gayet slaptą ryšį.
Teigiamą F. Hollande‘o įvaizdį apgadino ir 2014 metais pasirodžiusi itin atvira V. Trierweiler memuarų knyga: joje nestigo gana intymių detalių, be to, Socialistų partijos lyderis buvo vaizduojamas kaip vargšų anaiptol neužjaučianti asmenybė.
Dabar gi į Eliziejaus rūmus įžengė B. Macron – 64-erių metų moteris, padėjusi savo vyrui – dabartiniam prezidentui Emmanueliui Macronui – kopti karjeros laiptais.
Kaip tvirtina pats prezidentas, pirmosios šalies ponios titulas turėtų būti labiau susijęs su formaliu statusu. Kokį vaidmenį prisiims buvusi dramos mokytoja ir septynių anūkų senelė, netrukus pamatysime.
Taigi, kokios jos, pirmosios Prancūzijos ponios?
B. Macron: nuo mokytojos iki pirmosios ponios
E. Macronas veikiausiai sieks, kad į pirmąją šalies ponią būtų žvelgiama kaip į oficialias pareigas užimančią moterį, nes mano, kad į jo žmonos „nuomonę turės būti įsiklausoma“.
B. Macron yra buvusi E. Macrono dramos mokytoja. Poros amžiaus skirtumas – 24-eri metai. B. Macron sutuoktiniui visada darė didžiulę įtaką. Su pirmuoju vyru ji išsiskyrė todėl, kad siekė padėti ambicingam E. Macronui.
Ta pagalba neabejotinai juntama: kol vyko kampanija, B. Macron redagavo savo vyro sakomas kalbas ir rūpinosi jo įvaizdžiu. Dabartinio Prancūzijos prezidento žmona yra kilusi iš Amjeno. Jos protėviai vertėsi šokolado gamybos verslu.
V. Trierweiler ir J. Gayet: prezidento aistrų objektai
Kai E. Macrono pirmtakas F. Hollande‘as 2012 metais stojo prie valstybės vairo, pergalės rinkimuose džiaugsmu dalijosi su tuometine partnere V. Trierweiler.
Būtent jai – garsiai žurnalistei ir pokalbių laidos vedėjai – užimtą savo dienotvarkę teko papildyti dar ir pirmosios Prancūzijos ponios pareigomis.
Taip buvo tol, kol 2014 metais įžymybių gyvenimo naujienas skelbiantis žurnalas „Closer“ paviešino tiesą apie slaptą F. Hollande‘o pasiją – aktorę J. Gayet.
V. Trierweiler į tai sureagavo žaibiškai – išleido itin atvirą memuarų knygą.
C. Bruni: Prancūzijos supermodelis
Buvusio prezidento N. Sarkozy žmona Carla Bruni yra kilusi iš Italijos. Iš pradžių ji išgarsėjo kaip žymiausių pasaulyje mados kūrėjų graibstomas supermodelis, tačiau vėliau pasuko muzikinės karjeros keliu.
Reikia pasakyti, kad 2002 metais pasirodęs debiutinis jos albumas „Quelqu'un m'a dit“ buvo pakankamai sėkmingas.
Su N. Sarkozy C. Bruni susituokė 2008 metais, bet į politinių įvykių areną pernelyg nesiveržė.
Dabar jai 49-eri. Ji ir šiandien laikoma neblėstančio grožio stiliaus ikona.
B. Chirac: sėkminga politikė
Bernadette Chirac pirmąja Prancūzijos ponia buvo nuo 1995 iki 2007 metų. Ji ne tik padarė didelę įtaką savo vyro Jacques‘o Chiraco sėkmei, bet ir pati aktyviai reiškėsi politikoje.
1971 metais jis buvo išrinkta į Korezo departamento Sarran komunos savivaldos tarybą, o nuo 1979 metų dirbo departamento taryboje.
B. Chirac vadovauja kelioms labdaros organizacijoms, tarp kurių ir pagalbą Prancūzijos ligoninėse gydomiems vaikams teikianti „Pieces Jaunes“.
D. Mitterrand: kovotoja už socializmo idėjas
D. Mitterrand buvo pirmoji socialistinių pažiūrų Prancūzijos prezidento žmona. Kartą ji pasakė, jog prezidento žmonai nėra numatyta jokio standartinio vaidmens.
Jos veikla tarsi patvirtina šį teiginį. Užuot likusi politinio gyvenimo paribiuose, kaip kai kurios jos pirmtakės, D. Mitterrand aktyviai rėmė daugelį įvairiose pasaulio šalyse besireiškiančių kairiojo sparno jėgų, pradedant E. Zapatos sekėjais Meksikoje ir baigiant etninėmis mažumomis, pavyzdžiui, kurdais ir tibetiečiais. Ji buvo ryžtinga nevaldomo kapitalizmo priešininkė.
C. Pompidou: filantropė ir mecenatė
Kitaip nei D. Mitterrand, 1969–1974 metais pirmąja šalies ponia buvusi Claude Pompidou mielai sutiko nesikišti į politinius reikalus ir apskritai vengė visuomenės dėmesio.
Ji buvo atsidavusi labdaringai veiklai ir įsteigė pagalbos neįgaliems vaikams, ligoniams bei senyviems žmonėms fondą.
Jei ne ji, tikrai neturėtume galimybės apsilankyti garsiajame Pompidou centre ir apžiūrėti jame eksponuojamos šiuolaikinio meno kolekcijos.
Y. de Gaulle: automatų nepabūgstanti mini sijonų priešininkė
Garsaus generolo Ch. de Gaulle‘io žmona Y. de Gaulle buvo pavyzdinga katalikė. Dėl atsidavimo šeimai ir kovos su prostitucija, skyrybomis bei... mini sijonais ji gavo Tetos Yvonne pravardę.
Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje ši griežtos dorovės šalininkė kuo rimčiausiai tikėjosi, kad prezidento pareigas einantis jos vyras uždraus prancūzėms dėvėti mini sijonus.
Visgi dėl gebėjimo išlikti ramia pavojaus akivaizdoje Y. de Gaulle tikrai verta pagyrų. Šią savo savybę ji puikiai pademonstravo 1962 metais, kai buvo pasikėsinta į Prancūzijos prezidento gyvybę.
C. Carnot: Kalėdų šventės tradicija
1887–1894 metais pirmąja Prancūzijos ponia buvo C. Carnot. Ji ypač rūpinosi su Eliziejaus rūmais susijusiais reikalais.
Kaip tik tuo metu į prezidento rezidenciją buvo įvesta elektra. Verta paminėti, kad ir mokėjo už ją nes kas kitas, o pirmoji šalies pora. C. Carnot organizavo ištaigingus pokylius ir svečių priėmimus sode.
Ji įvedė Kalėdų šventimo Eliziejaus rūmuose tradiciją – Eliziejaus rūmų darbuotojų ir skurstantiems vaikams skirtą šventę. Kalėdų iškilmių tradicija gyvuoja iki šiol.