Tuo tarpu kai kurios valstybės atvirai reiškė susirūpinimą Pekino prekybinėmis ambicijomis.
Xi Jinpingas į pasaulio lyderius kreipėsi antrąją tarptautinio forumo, skirto jo naujajam Šilko kelio planui, dieną. Pekinas viliasi, kad šis infrastruktūros projektas padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką.
„Globalizacija susiduria su priešiniu vėju“, – sakė Xi Jinpingas, kreipdamasis į forumo dalyvius, susirinkusius Pekino prieigose esančiame konferencijų centre netoli Didžiosios kinų sienos.
„Turime siekti rezultatų pasitelkę didesnį atvirumą ir bendradarbiavimą, vengti susiskaidymo , nenustatinėti bendradarbiavimą varžančių apribojimų ir nesudarinėti išskirtinių susitarimų bei atsisakyti protekcionizmo“, – sakė jis lyderiams iš Ispanijos, Turkijos, Rusijos, Pakistano ir dar kelių dešimčių valstybių.
Kinijos lyderis organizavo šį tarptautinį forumą siekdamas pareklamuoti savo svarbiausią užsienio politikos projektą – iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“.
Sekmadienį atidarydamas forumą, Xi Jinpingas pažadėjo papildomai skirti 124 mlrd. JAV dolerių šiam Kinijos finansuojamam projektui, numatančiam sukurti didžiulį jūrų uostų, geležinkelių, kelių ir pramoninių parkų tinklą.
Kinijos plėtros bankas jau numatė skirti 890 mlrd. JAV dolerių maždaug 900 projektų įgyvendinti.
Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio populiacijos ir yra sukuriama maždaug trečdalį Pasaulio BVP.
Kinija ėmėsi aktyviai ginti globalizacijos tokiu metu, kai Jungtinių Valstijų prekybos ir užsienio politika vis labiau orientuojama į prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos pažadą „Pirmiausia – Amerika “.
Kai kas šį Pekino projektą laiko geopolitinės įtakos dalybų žaidimu, tačiau Xi Jinpingas pabrėžė, kad bet kas gali prisijungti prie iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“.
„Augimo, tarpusavio priklausomybės ir iššūkių sąlygomis nė viena valstybė nepajėgi viena pati kovoti su iššūkiais ar spręsti pasaulio problemas“, – sakė Xi Jinpingas, sėdėjęs greta Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Išsakytas susirūpinimas
V. Putinas ir kiti lyderiai, tarp jų Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, negailėjo pagyrimų Kinijos iniciatyvai, kurią Xi Jinpingas pristatė 2013-aisiais.
„Šiais laikais, kai esama didžiulės pagundos į globalizacijos krizę atsakyti didinant izoliaciją ir statant sienas, ši iniciatyva išryškina jungčių, bendradarbiavimo ir dialogo Europoje bei Azijoje, taip pat kitose pasaulio vietose, viziją“, – sekmadienį sakė Graikijos vyriausybės vadovas Alexis Tsipras.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Philipas Hammondas sakė, kad Londonas yra „pasiruošęs dirbti su projekte dalyvaujančiomis šalimis, kad ši iniciatyva būtų sėkminga“.
Tačiau kai kurie pareigūnai buvo linkę laikytis santūresnės pozicijos ir neslėpė susirūpinimo.
Vokietijos ekonomikos ministrė Brigitte Zypries paragino užtikrinti skaidrumą, kad kvietimai teikti pasiūlymus investuoti būtų „nediskriminuojantys“.
Kai kurie šios iniciatyvos projektai jau sukėlė susirūpinimą tam tikroms valstybėms.
Indija nusprendė praleisti šį susitikimą, pareiškusi nepasitenkinimą Kinijos ir Pakistano ekonominiu koridoriumi – vienu iš naujojo Šilko kelio plano projektų, kurio tikslas yra sujungti Šiaurės vakarų Kiniją ir Arabijos jūrą.
Šis maršrutas eina per Gilgitą ir Baltistaną Pakistano administruojamame Kašmyre – ginčijamoje teritorijoje, kurią Indija laiko neteisėtai okupuota.
Kiti viršūnių susitikimo dalyviai įspėjo, jog būtina užtikrinti skolinimo tvarumą, kad šalys, kuriose įgyvendinami šimtai projektų, nebūtų apkrautos netvaria skolų našta.
„Nepelningos investicijos niekam nenaudingos“, – pažymėjo „GKI Economic Research“ vadovas Andrasas Vertesas.
Kinijos valstybinė žiniasklaida itin plačiai nušvietė vykstantį forumą, tačiau tarptautinį dėmesį nuo juo nukreipė Kinijos sekmadienį įvykdytas naujausias raketos bandymas.
Xi Jinpingas savo kalboje neužsiminė apie Šiaurės Korėją, tačiau šį tema buvo aptarta per jo dvišalį susitikimą su V. Putinu.