D. Trumpas perspėjimo nepaisė – M. Flynnui praėjus aštuonioms dienoms po pokalbio su B. Obama jis pasiūlė patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą.
Dabar visus domina klausimas, kodėl jis visgi nusprendė taip pasielgti. Kodėl, net ir sulaukęs buvusio prezidento patarimo, D. Trumpas kone iš karto jam patikėjo svarbų postą? Kodėl D. Trumpas viešai M. Flynną gynė nuo pasikartojančių perspėjimų ir kritikos (viena iš tokių kritikių buvo generalinė prokurorė Sally Yates), jog ryšiai su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Kisliaku yra rimta ir svarbi problema?
Šiuos klausimus vertėtų užduoti keliems dabartiniams ir buvusiems D. Trumpo administracijos žmonėms.
„O kad aš žinočiau“, – atsakė vienas. Kiti nusprendė iš viso šia tema nekalbėti, o tokia tyla iškalbingesnė už tūkstančius žodžių.
Taigi kaip būtų galima paaiškinti D. Trumpo nenorą M. Flynno klausimu klausytis B. Obamos ir kitų.
Štai kelios galimos teorijos:
Antipatija Barackui Obamai
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris pirmadienį sakė: nors B. Obama D. Trumpui ir išreiškė savo nerimą, tokie jo žodžiai buvo įvertinti kaip asmeninė nuomonė.
„Prezidentas Obama davė aiškiai suprasti, kad tikrai nėra M. Flynno gerbėjas“, – pirmadienį pareiškė S. Spiceris. Jis pridūrė: jeigu B. Obama taip nemėgo ir nepasitikėjo M. Flynnu, kodėl tuomet jo administracija 2016 metų balandį jam visgi davė leidimą dirbti su slapta informacija?
Niekas net neabejoja, kad D. Trumpas, kad ir kiek jis kartotų, jog santykiai su B. Obama yra puikūs, savo pergalę rinkimuose interpretuoja kaip šalies žmonių panieką aštuoneriems B. Obamos kadencijos metams.
Jeigu jis būtų paklausęs buvusio prezidento patarimo, ką rinktis vienu iš artimiausių savo patarėjų, toks jo sprendimas būtų įvertintas kaip silpnumo ženklas, kurio Jungtinių Valstijų prezidentas tiesiog negali sau leisti.
Lojalumas
D. Trumpas labiausiai už viską pasaulyje vertina lojalumą. Ir niekas kitas jam nebuvo toks lojalus kaip M. Flynnas.
M. Flynnas ne tik buvo vienas iš aktyviausių tada dar būsimojo prezidento rėmėjų, bet ir vienas iš patikėtinių.
Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje M. Flynnas buvo žmogus, kuris D. Trumpą pristatydavo agitacijos renginiuose. D. Trumpas tokio lojalumo nepamiršta – ir, savaime suprantama, už tai nori atsidėkoti.
D. Trumpas kliaujasi tik savo nuomone
Tiek versle, tiek politikoje D. Trumpas šventai tiki, kad jis visur ir visada yra teisus. Be to, jis šventai tiki ir tuo, jog ir jo rinkimų kampanija įrodė, kad jis yra sumanesnis už visus tuos vadinamuosius profesionalus. Ar verta priminti, jog tie žmonės net netikėjo jo pergale!
Atsižvelgiant į visa tai, kodėl jis turėtų klausytis tų, kurie jį nori sukiršinti su M. Flynnu? Kodėl gi M. Flynno neturėti šalia kaip įrodymo ir simbolio, jog jis teisus pasirinkdamas?
Nors taip ir lieka neaišku, kokie motyvai paskatino D. Trumpą ignoruoti visų patarimus dėl M. Flynno, tikimybė, kad sužinosime tiesą itin menka. Juk D. Trumpas nėra iš tų, kurie pripažįsta klydę ar teisinasi. Tad M. Flynno klausimas tikrai nebus išimtis.