„Hamas“, JAV ir Europos Sąjungos laikomas teroristine organizacija, pastarųjų dienų veiksmai laikomi mėginimu sumažinti judėjimo tarptautinę izoliaciją, bet taip pat neužrūstinti įtakingų jo griežtosios linijos šalininkų.
I. Haniya naujuoju lyderiu buvo paskelbtas šeštadienį ir pakeis Khaledą Meshaalą, vadovavusį „Hamas“ dvi kadencijas ir nebegalėjusį siekti būti perrinktam. Prieš šiuos rinkimus Gazos Ruožą kontroliuojantis judėjimas praeitą savaitę paskelbė naują politinį dokumentą, skelbiantį šiek tiek švelnesnę poziciją Izraelio atžvilgiu.
82 metų M. Abbaso populiarumas šiuo metu blėsta ir vyksta užkulisinė kova dėl jo įpėdinio.
„Hamas“ iki šiol smarkiai nesutaria su nuosaikesniu M. Abbaso judėjimu „Fatah“, veikiančiu Izraelio okupuotame Vakarų Krante.
Kai kurie analitikai sako, kad pastarieji „Hamas“ žingsniai gali padėti šiam judėjimui įstoti į Palestinos išvadavimo organizaciją (PIO) ir atverti kelią tarptautiniam dialogui.
Tarptautinė bendruomenė laiko PIO visų palestiniečių – gyvenančių Palestinoje ir išeivių – atstove.
Tačiau kai kurie perspėja, kad siekiant reikšmingai pakeisti tarptautinės bendruomenės poziciją „Hamas“ reikia dar daug nuveikti. Atkreipiamas dėmesys, kad šis judėjimas iki šiol nėra pripažinęs Izraelio.
Naujausiame „Hamas“ politikos dokumente sutinkama su idėja, kad palestiniečių valstybė gali būti įkurta teritorijose, okupuotose Izraelio per 1967-ųjų Šešių dienų karą, bet taip pat toliau kalbama apie būtinybę išvaduoti visą istorinę Palestiną, įskaitant dabartinę Izraelio teritoriją.
Vis dėlto „Hamas“ dabar pabrėžia kovojantis ne su žydais dėl jų religijos, o su okupantu Izraeliu.
Atnaujintoje chartijoje taip pat neužsimenama apie Musulmonų broliją, su kuria „Hamas“ buvo glaudžiai susijęs savo egzistavimo pradžioje. Šis pasirinkimas vertinamas kaip mėginimas pagerinti ryšius su dabartiniu Egipto režimu.
„Ismailas Haniya – tinkamiausias žmogus reklamuoti šį dokumentą arabų ir tarptautiniams lyderiams“, – sako Gazos politologas Mukhaimeras Abu Saada.
Pasak jo, I. Haniya, buvęs palestiniečių premjeras, priklauso „Hamas“ pragmatiškajam sparnui.
Vienas Europos pareigūnas Jeruzalėje sakė, kad „Hamas“ galbūt galėtų pagerinti santykius su Europos šalimis, juolab kad „Abbasas patiria spaudimą namuose, o (JAV prezidentas Donaldas) Trumpas nepateikia jokio aiškaus ženklo, kad nori patenkinti pagrindinius Abbaso reikalavimus“.
Praeitą savaitę Vašingtone apsilankęs M. Abbasas pirmąkart susitiko su D. Trumpu. JAV lyderis sakė norįs užbaigti dešimtmečius trunkančias pastangas ir pasiekti, kad izraeliečiai ir palestiniečiai sudarytų taiką.
Kita vertus, jis yra pažadėjęs tvirtą palaikymą Izraeliui ir atsiribojo nuo ilgamečių Jungtinių Valstijų įsipareigojimų siekti dviejų valstybių sprendinio. Pasak D. Trumpo, jis galėtų palaikyti vienos bendros valstybės sprendinį, jeigu tokiu būdu būtų užtikrinta taika.
„Suvienyti judėjimą“
Pastarosiomis dienomis didelė priešprieša tarp „Fatah“ ir „Hamas“ pasuko nauja linkme.
Kai kurie analitikai sako, kad M. Abbasas atrodo nusiteikęs didinti finansinį spaudimą „Hamas“ skurstančiame Gazos Ruože, bet taip pat rizikuoja būti apkaltintas, kad pablogino sąlygas 2 mln. gyventojų turinčiame anklave.
„Hamas“ suintensyvins santykius su veikėjais, kurie jau dabar kalbasi su (šiuo judėjimu), ir gali nustebinti visus kritikus bei pastatyti Abbasą į itin apmaudžią padėtį“, – sakė vienas pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas.
Vis dėlto kai kurie diplomatai sako, kad „Hamas“ dar turėtų daug nuveikti, kad įtikintų Vakarų šalis nutraukti jo izoliaciją. Pasak jų, iki šiol paskelbti pokyčiai tėra pakeistos dekoracijos.
M. Abu Saados nuomone, svarbiausios būtų I. Haniyos pastangos pagerinti ryšius su arabų valstybėmis.
Tačiau, kaip pažymėjo minėtas Europos pareigūnas, naujajam lyderiui dar reikia „suvienyti judėjimą ir užsitikrinti jo palaikymą“, juolab kad griežtosios linijos šalininkai naujausius žingsnius vertina įtariai.
Vasarį „Hamas“ lyderiu Gazos Ruože buvo paskelbtas judėjimo sukarintojo sparno vadas Yahya Sinwaras.
Sekmadienio vakarą paskelbtame pranešime „Hamas“ nurodė, kad griežtosios linijos šalininkai Y. Sinwaras, Mussa Abu Marzuqas ir Ezzatas al Rishqas buvo išrinkti į judėjimo politinį biurą.
Griežtosios linijos šalininkai tebeturi didelę įtaką palestiniečių anklave, jau dešimtmetį kenčiančiame nuo Izraelio vykdomos blokados.
Izraelis ir Gazos Ruožo palestiniečiai nuo 2008 metų kariavo tris kartus.