Stambule buvo sulaikyta 70 mitinguoti bandžiusių žmonių, Kambodžoje tekstilės įmonių darbininkai reikalavo iš vyriausybės didesnių atlyginimų, o krizės suveržto Puerto Riko verslininkai protestavo prieš siūlomas taupymo priemones.

Žemiau apžvelgiami Tarptautinės darbo dienos įvykiai keliose valstybėse.

Puerto Rikas

Gilios ekonominės krizės suveržto Puerto Riko verslininkai Tarptautinę darbo dieną susirinko į streiką prieš siūlomas taupymo priemones.

Dešimtys žmonių, vilkinčių juodais marškinėliais užtvėrė šios Karibų salos, kuri yra neinkorporuota JAV teritorija, sostinės San Chuano pagrindinę gatvę, vedančią finansų centro link. Protestuotojai talžė į žemę medinius plakatus su juodais dažais nupieštomis šalies vėliavomis.

Manoma, kad pirmadienį į protestus susirinks tūkstančiai žmonių, nes Puerto Rikas atsidūrė ant bankrotą primenančios procedūros ribos.

Priemonė, kuri teritoriją apsaugojo nuo kreditorių ieškinių, baigia galioti vidurnaktį, bet vyriausybei nepavyko susitarti su obligacijų savininkais restruktūrizuoti dalį 70 mlrd. dolerių siekiančios skolos.

Turkija

Stambulo policija sulaikė daugiau kaip 70 žmonių, kurie bandė surengti eitynes iki populiarios Taksimo aikštės ir taip išreikšti savo nepasitenkinimą draudimu ten rengti Gegužės 1-osios renginius. Šioje aikštėje jau trečius metus draudžiama rengti demonstracijas, tad prieigą prie jos užtvėrusi policija į ją įleidžia tik nedideles grupeles profesinių sąjungų atstovų, norinčių padėti gėlių prie ten esančio paminklo.

Turkijos darbininkų judėjimui Taksimo aikštė turi simbolinę reikšmę. 1977 metais per Gegužės 1-osios šventę iš gretimo pastato į minią buvo paleisti šūviai; per šį incidentą žuvo 34 žmonės.

Tarptautinės darbo dienos demonstracija Ankaroje

Pagrindinės profesinių sąjungų grupės sutiko rengti masines eitynes tose Ankaros ir Stambulo vietose, kur leidžia valdžia, tačiau mažesnės grupės veikiausiai bandys pasiekti Taksimo aikštę.

Ispanija

Dvi didžiausios Ispanijos profesinės sąjungos daugiau kaip 70 miestų surengė eitynes su šūkiu „Daugiau jokių pasiteisinimų“. Profesinės sąjungos UGT ir CC.OO pirmadienį reikalavo, kad konservatyvi Ispanijos vyriausybė panaikintų savo darbo reformas, kurios leidžia paprasčiau ir pigiau atleisti darbuotojus, bei padidintų algas ir pensijas.

Generalinis CC.OO sekretorius Ignacio Fernandezas Toxo (Ignasijus Fernandesas Tošas) sakė, kad „Ispanija jau dvejus metus augo, it dabar metas ekonomikai susilyginti su žmonių poreikiais“.

Jis kreipėsi į kelių tūkstančių žmonių minią, susirinkusią į mitingą Madride. Protestui kartu su juo vadovavo UGT lyderis Josepas Maria Alvarezas (Chosepas Marija Alvaresas). Dar keli tūkstančiai žmonių susirinko į mitingus Barselonoje, Sevilijoje, Valensijoje ir kituose miestuose.

Šalies vyriausybei vadovaujant konservatoriui Marianui Rajoy'ui (Marianui Rachojui), Ispanijos ekonomika pradėjo augti, per ketverius metus nedarbo lygis nukrito nuo 27 iki 19 procentų. Vis dėlto Ispanijoje nedarbo lygis tebėra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 28 nares turinčioje Bendrijoje daugiau darbo neturinčių gyventojų yra tik Graikijoje.

Premjeras padėkojo savo šalies darbininkams socialiniame tinkle „Twitter“. „Vertinu jūsų indėlį į ekonomikos atsigavimą. Vyriausybė dirba, kad sukurtų daugiau ir geresnių darbo vietų“, – rašė jis.

Lenkija

Varšuvoje Tarptautinė darbo diena buvo paminėta eitynėmis, kuriose susivienijo profesinės sąjungos ir kairiojo sparno aktyvistai, nepalaikantys dabartinės konservatyvios Lenkijos vyriausybės.

Pirmadienio mitingą ir eitynes suorganizavo Visuotinis Lenkijos profesinių sąjungų aljansas bei Demokratinis kairiųjų aljansas (SLD), per 2015 metų rinkimus praradęs visas vietas parlamente. Tais metais į valdžią atėjo konservatyvi populistinė partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

Sebastianas Wierzbickis (Sebastijanas Vežbickis) iš SLD sakė, kad kairiajam sparnui reikia apsaugoti darbininkų teises, tačiau jis taip pat turi atkreipti dėmesį į pilietines teises bei žmonių orumą.

Kambodža

Riaušių policija atidžiai stebėjo daugiau kaip tūkstančio tekstilės įmonių darbininkų demonstraciją, per kurią protestuota prieš vyriausybės draudimą rengti eitynes. Jų surašyta peticija buvo perduota Nacionalinei asamblėjai Pnom Penyje. Darbininkai reikalauja pakelti minimalų atlyginimą ir užtikrinti didesnę susirinkimų laisvę.

Plakatus nešę demonstrantai užplūdo gatvę netoli parlamento komplekso ir triukšmingai žygiavo jo link, bet protestuotojus sustabdė barikada ir policininkai, ginkluoti lazdomis, skydais ir ginklais, šaudančiais dujų kanistrais. Po kelių valandų, kai protestuotojų peticiją priėmė iš pastato išėjęs Asamblėjos atstovas, demonstracijos dalyviai išsivaikščiojo.

Minėtą protestą surengė Kambodžos drabužių gamintojų darbuotojų demokratinės sąjungos koalicija. Vienas iš jų reikalavimų buvo padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą nuo 153 iki 208 JAV dolerių (nuo 140 iki 190 eurų). Drabužių ir avalynės pramonė yra didžiausias šalies pajamų, gaunamų iš eksporto, šaltinis.

Didžiausios Kambodžos profesinės sąjungos tradiciškai yra susivienijusios su opozicinėmis partijomis, dėl to ilgamečiam autoritariniam lyderiui Hun Senui yra iškilusi politinė grėsmė.

Graikija

Prie Graikijos parlamento susirinko keli tūkstančiai protestuotojų. Profesinės sąjungos yra priverstos taupyti, nes to reikalauja šaliai finansinę paramą teikiantys kreditoriai.

Atėnuose Tarptautinę darbo dieną planuojami du dideli profesinių sąjungų organizuojami mitingai, dauguma viešojo sektoriaus darbuotojų paskelbė streiką.

Prasidėjus mitingams, vyriausybės pareigūnai ruošėsi naujoms deryboms su skolintojų atstovais viename viešbutyje Atėnų centre. Abi pusės beveik pasiekė susitarimą dėl naujos griežtos išlaidų kontrolės programos.

Derybos turėjo baigtis sekmadienį. Graikija sutinka įsipareigoti dar labiau sumažinti pensijas ir padidinti mokesčius, nors graikai jau septynerius metus kenčia didelius pajamų apkarpymus.

Didžiausia Graikijos profesinė sąjunga GSEE paskelbė gegužės 17 dieną rengianti visuotinį streiką, per kurį bus protestuojama prieš naujausias taupymo priemones.

Filipinai

Keli tūkstančiai kairiojo sparno aktyvistų ir darbininkų dalyvavo triukšmingose eitynėse; jie reikalavo pakelti atlyginimus ir atsisakyti laikinų darbų sutarčių, kurios atima iš darbininkų daugelį socialinių garantijų. Tvyrant karščiams Maniloje susirinkę demonstrantai protestavo ir prieš savavališkas žudynes per prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) karą su narkotikais.

Aktyvistai nešėsi R.Dutertės ir JAV vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) atvaizdus ir ragino savo lyderį laikytis atokiau nuo Jungtinių Valstijų prezidento. Pastarasis pakvietė R.Dutertę su vizitu apsilankyti JAV.

Tarptautinės darbo dienos protesto lyderis Venzeris Crisostomo sakė bijantis, kad D.Trumpo politika „Pirmiausiai Amerika“ bus nenaudinga neturtingesnėms šalims, tarp jų Filipinams.

„Nenorėtume, kad Duterte bendradarbiautų su Donaldu Trumpu engiant šalį ir vykdant politiką“, – pareiškė jis.

Taivanas

Taibėjuje tūkstančiai darbininkų susirinko į mitingą ir iškėlę plakatus protestavo prieš, jų teigimu, neteisingai žemus atlyginimus ir žeminančias darbo sąlygas. Per protestą buvo inscenizuota laidotuvių procesija, – protestuotojai nešė karstą, ant kurio buvo užrašyta „metinė bazinė pensija“, o kiti mojavo juodomis vėliavomis.

Taivano korporacijos „High-Speed Rail“ ir traukinių konduktorių profesinės sąjungos pirmininkas Huang Yu-kai (Huang Jukai) sakė, kad „visų (Taivano) problemų priežastis“ yra žemi atlyginimai.

„Dėl to kasmet dalyvaujame šiame mitinge“, – sakė jis.

Prezidentė Tsai Ing-wen savo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad keitimai daromi, net jei didesniems pokyčiams ir reiktų laiko. „Nors reforma nebus baigta vienu žingsniu, mūsų padaryta pažanga nėra maža“, – teigė ji.

Bangladešas

Šioje neturtingoje Pietų Azijos šalyje į mitingą susirinko tūkstančiai tekstilės įmonių darbininkų, kurie reikalavo didesnių atlyginimų ir teisinės apsaugos.

Šalies tekstilės pramonėje dirba apie keturis milijonus žmonių. Bangladešo tekstilės pramonė yra antra pagal dydį pasaulyje; šalyje veikia apie 4 tūkst. fabrikų, kurie kasmet uždirba iš eksporto apie 25 mlrd. dolerių. Daugiausia drabužiai eksportuojami į Jungtines Valstijas ir Europą. Tačiau darbo sąlygos Bangladešo tekstilės fabrikuose dažniausiai yra labai prastos.

Vienos iš profesinių sąjungų, atstovaujančių tekstilės fabrikų darbuotojams, Gatavų drabužių gamintojų darbuotojų federacijos pirmininkė Lovely Yesmin (Lavli Jesmin) sakė, kad vien didesnių atlyginimų nepakaktų.

Ji sakė, kad darbuotojams būtina suteikti geresnius būstus ir mokėti ligos išmokas. Be to, fabrikai privalo numatyti sąlygas, kad jų darbuotojų vaikai galėtų lankyti mokyklas.

„Tokie yra mūsų reikalavimai didžiąją 2017-ųjų Tarptautinę darbo dieną“, – pareiškė ji.