„Vos maždaug trečdalis tų, kurie balsavo už Francois Filloną, antrame ture rinksis Marine Le Pen. Likusieji balsuos už E. Macroną ar balsuoti paprasčiausiai neis“, – teigia ekspertai.
Tikimasi, kad E. Macronas be didesnių sunkumų sutelks daugiau rinkėjų nei itin aršia nacionalistine retorika išsiskirianti M. Le Pen. Viliamasi, kad antrame ture jam savo balsus atiduos konservatoriaus Francois Fillono ir radikaliosios kairės Jeaco Luco Melenchono rėmėjai, už kuriuos pirmame ture atiduoti balsai sudarė 39,5 proc.
Remiantis naujausios apklausos duomenimis, E. Macronas L. Pen antrame ture gali įveikti maždaug 30 proc. skirtumu. Ekspertų teigimu, tai, kaip puikiai E. Macronas pasirodė pirmame prezidento rinkimų ture, M. Le Pen turėtų būti nemenkas galvos skausmas ir iššūkis.
Edouardas Lecerfas iš „Kantar Public“ viešosios nuomonės tyrimų agentūros „The Telegraph“ sako: „E. Macrono stiprybė yra tai, jog, net jeigu pirmajame rinkimų etape jis ir nesurinko 50 proc. daugumos, antrame tiems, kieno favoritai iš rinkimų kovos pasitraukė, jis atrodo žymiai patraukliau nei M. Le Pen“.
Ką rinksis kitų kandidatų rinkėjai?
Nors į antrąjį rinkimų turą pateko tik E. Macronas ir M. Le Pen, svarbu nepamiršti fakto, kad šiuos du kandidatus palaikė net mažiau nei pusė visų rinkėjų.
E. Macronas surinko 23,8 proc. balsų, o M. Le Pen – 21,4 proc. balsų. Tai reiškia, kad net 55 proc. prancūzų nesirinko nė vieno iš jų, o gegužės 7 dieną jie ir bus tie, kurių sprendimas lems, kas taps Prancūzijos prezidentu.
Savaitės pabaigoje „Ifop“ atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad centro politinės krypties atstovas E. Macronas iš dabartinės situacijos neabejotinai gaus naudos. Spėjama, kad jis turėtų savo pusėn palenkti įvairesnių rinkėjų nei M. Le Pen.
Sekmadienį vykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture F. Fillonas liko trečias – už jį balsavo 19,9 proc. į rinkimus atėjusių prancūzų.
Politikas po pirmojo turo savo paramą pažadėjo būtent E. Macronui. „Ifop“ apklausos rezultatai leidžia teigti, kad 42 proc. F. Fillono rėmėjų antrame rinkimų ture į jo nuomonę įsiklausys, tačiau 31 proc. balsuos už M. Le Pen.
Nors net 51 proc. J. L. Melenchono rėmėjų sako antrame prezidento rinkimų ture balsuosiantys už E. Macroną, M. Le Pen ketina palaikyti 12 proc., o likusieji 37 proc. iš viso nebeplanuoja balsuoti. Radikalios kairės kandidatas atsisakė palaikyti E. Macroną, tad lieka nedidelė tikimybė, jog jo šalininkų balsai atiteks radikaliajai M. Le Pen.
Visa tai reiškia, kad M. Le Pen teks atlikti didelį darbą, bandant per itin trumpą laiką įtikinti pakankamą skaičių rinkėjų rinktis ją.
Ar M. Le Pen gali laimėti?
Tiek politikos ekspertai, tiek lažybų punktai mano, jog tikimybė, kad rinkimuose M. Le Pen įveiks E. Macroną, yra labai menka. Nepaisant to, svarbu pripažinti, kad tokie prognozuotojai pastaruoju metu ne kartą skaudžiai klydo ir nepamiršti fakto, kad šį kartą dėl Prancūzijos prezidento posto kovoja šalies politikos marginalai.
E. Macrono partija „En Marche!“ – nauja politinė jėga, apie kurią rinkėjai žino labai nedaug. Viena vertus, iš paskos nesivelkantis politinės praeities šleifas yra privalumas, tačiau kita vertus tokia katė maiše rinkėjus gali ir išgąsdinti.
Taip ir lieka neaišku, kaip E. Macronui pavyktų veiksmingai eiti prezidento pareigas – šiuo metu jo partija neturi savo žmonių nė vienuose parlamento rūmuose.
Rinkėjai nebalsuos – laimės M. Le Pen?
Nemažai analitikų prognozuoja, kad Prancūzijos prezidento rinkimuose šį kartą balsuos itin mažai rinkimų teisę turinčių prancūzų, o tai į naudą M. Le Pen.
Apklausos rodo, kad tie, kurie sako, jog balsuos už M. Le Pen, neabejotinai eis į rinkimus. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju didžiausią naudą radikalios dešinės politikei neša visuomenę apėmęs netikrumas ir apatija.
E. Macronas kliausis tais, kurie pirmame prezidento rinkimų ture balsavo už F. Filloną, J. L. Melenchoną ir Benoit Hamoną, tačiau, pavyzdžiui, 37 proc. už J. L. Melenchoną balsavusių rinkėjų sako į antrą rinkimų turą neisiantys.
Net jeigu M. Le Pen pergalė ir yra itin menkai tikėtina, jos komanda viliasi, kad vilties visgi yra. Savaime suprantama, jeigu tikrai E. Macronas nesugebės įkvėpti rinkėjų rinktis būtent jį.
Ekspertai tvirtina, kad toks scenarijus praktiškai neįmanomas: kol kas nėra pagrindo manyti, kad rinkėjų aktyvumas bus itin mažas ar M. Le Pen šalininkų skaičius drastiškai augtų.
E. Lecerfas iš „Kantar Public“ tvirtina, kad M. Le Pen turėtų daugiau galimybių laimėti, jeigu per pirmąjį turą būtų atėję mažiau rinkėjų, „Susiklosčius tokiai situacijai, jai būtų likusi atsarga rinkėjų, kuriuos būtų buvę galima mobilizuoti antram turui. Deja, taip jau nenutiko, nes pirmojo turo aktyvumas siekė beveik 80 proc.“.
Ekspertas pridūrė, kad sėkmę būtų buvę galima prognozuoti ir tuo atveju, jeigu į antrą turą ji būtų patekusi pirmoji. Dabartinė situacija tokia, jog ji liko antra. Be to, galimybes padidintų ir visuomenę skaldyti galinčio kandidato konkurencija, kokią sudarytų, pavyzdžiui, į skandalų liūną įklimpęs F. Fillonas ar komunistų remiamas J. L. Melenchonas.
„Vos vienas trečdalis tų, kurie balsavo už F. Filloną, norės rinktis M. Le Pen. Likusieji atiduos balsą už E. Macroną ar paprasčiau neis balsuoti“, – tvirtina E. Lecerfas.