„Tai dirbtinis barjeras“, – pasakė jis vieną dieną. „Ne itin prasminga“, – pasišaipė. „Juokingas standartas“, – pridūrė socialiniame tinkle „Twitter“.
Tad kaip D. Trumpas leido paskutiniąją savaitę prieš dirbtinę ir juokingą šimto dienų prezidentavimo ribą? Keldamas subruzdimą sveikatos apsaugos, mokesčių ir sienos su Meksika statybos srityje, taip norėdamas parodyti, kiek daug jis nuveikė per pirmąsias šimtą darbo dienų.
Tai gali būti neprasminga, tačiau D. Trumpas investavo nemažai į šimto dienų vertinimo laikotarpį, giliai trokšdamas, kad šis ankstyvasis etapas būtų įvertintas kaip sėkmė.
Ir ne šiaip sau sėkmė, o daugybės superlatyvų pažymėta sėkmė: sėkmingiausias prezidentas, pasirašęs daugiausia vykdomųjų potvarkių ir įstatymo projektų, palaikantis geriausius santykius su užsienio lyderiais ir, apskritai, daugiausiai per pirmąsias šimtą dienų nuveikęs prezidentas istorijoje. Net jeigu tai ir dirbtinis barjeras.
„Vieną minutę jis sako, kad jo šimtas dienų buvo geriausios iš visų prezidentų, o kitą minutę jis sumenkina prezidento vertinimo pagal šimtą dienų idėją“, – D. Trumpo prieštaringumu stebisi prezidentavimu besidomintis istorikas Robertas Dallekas.
Pirmosios šimtas dienų - kupinos įvykių
Ir kad niekas nesakytų kitaip, D. Trumpas jau pasakė savo rėmėjams netikėti priešingais vertinimais, matyt, nujausdamas labiau kritiškus žurnalistų vertinimus, jau nekalbant apie šališką demokratų puolimą. „Jokia administracija nenuveikė daugiau per pirmas 90 dienų“, – praėjusią savaitę gyrėsi D. Trumpas Viskonsine, nebelaukdamas paskutinių dešimties dienų.
Vildamasis išpūsti savo ataskaitą, staiga praėjusią savaitę JAV prezidentas paskelbė, kad atskleis didelės apimties mokesčių planą, ir paspaudė respublikonus iki šios savaitės pabaigos surengti balsavimą dėl patikslinto plano, kad būtų pakeista buvusio prezidento Baracko Obamos sveikatos apsaugos programa.
Bet kokiu atveju, šimtas pirmų D. Trumpo prezidentavimo dienų neabejotinai buvo kupinos įvykių. Ar per jas buvo daug nuveikta – tai jau daugiau diskusijų objektas.
Ką svarbaus nuveikė D. Trumpas?
Jis paskyrė Aukščiausiojo teismo teisėją ir sulaukė jo patvirtinimo, pasitraukė iš Transatlantinės partnerystės sutarties, inicijavo raketų paleidimą į Siriją ir atšaukė daugelį B. Obamos potvarkių, ypač aplinkosaugos srityje.
D. Trumpas pasirašė galybę vykdomųjų potvarkių – Baltųjų rūmų interneto svetainėje išvardyti net dvidešimt penki – skaičiumi pralenkdamas daugumą šių laikų prezidentų, priklausomai nuo to, kaip jie skaičiuojami. Tačiau kai kurie jų turi daugiau aspiracijų už likusius: pavyzdžiui, vienu nurodoma ištirti plieno dempingą, kol kas nesiimant veiksmų dėl plieno dempingo.
Panašiai ir su 28 įstatymų projektais, kuriuos pasirašydamas jis pavertė įstatymais. Baltųjų rūmų teigimu, tai daugiausia, lyginant su visais per beveik septynis dešimtmečius šalį valdžiusiais prezidentais. Kai kuriais jų buvo siekiama atšaukti B. Obamos kadencijos pabaigoje patvirtintus potvarkius tokiose srityse kaip mokytojų rengimas, žemės valdymas ir federaliniai pirkimai. Kiti buvo ne tokie svarūs, kaip antai veteranų sveikatos centro Batlerio apygardoje, Pensilvanijos valstijoje, oficialaus pavadinimo „Abie Abraham V.A. Clinic“ įtvirtinimas.
Daugelis skambių rinkimų kampanijos metu išsakytų pažadų įstrigo, pavyzdžiui, sienos su Meksika statymas, persiderėjimas dėl Šiaurės Atlanto laisvos prekybos sutarties arba jos atsikratymas, laikinas draudimas į šalį įvykti žmonėms iš daugiausiai musulmoniškų šalių, sveikatos apsaugos peržiūrėjimas. Dar daugiau, jis nieko nenuveikė visuomenės paramos užsitikrinimo klausimu, jo populiarumo reitingas ir toliau svyruoja apie 40 procentų, o tai yra gerokai mažiau nei bet kurio kito šių laikų prezidento šiame kadencijos etape.
Kalbant apie vertinimą, į kurį jis žiūri iš aukšto, D. Trumpas neturi ką kaltinti, išskyrus save patį. Spalio mėnesį jis paskelbė „Sutartį su Amerikos rinkėju“, kurią jis pavadino „mano šimto dienų planu vėl paversti Ameriką didžia“. Jis pradėjo daug veiksmų, kuriuos pažadėjo tame plane. Vis dėlto, iš dešimties pagrindinių teisės aktų, dėl kurių priėmimo jis žadėjo kovoti „per pirmąsias šimtą dienų“, tik vienas buvo pristatytas.
„Nei vienas nebuvo patvirtintas – nė vienas – o devyni net nebuvo išsiųsti Kongresui, – sakė Ronaldas A. Klainas, užėmęs aukštas pareigas B. Obamos ir Billo Clintono administracijose. – Jeigu įveikęs šimto dienų išbandymą D. Trumpas jaučiasi pakylėtai, tai buvo petarda, kurią jis pats paleido.“
Susitaikymas su realybe
Praėjusį penktadienį, balandžio 21 dieną, „The Associated Press“ paklaustas apie šimto dienų planą, D. Trumpas nepanoro apie tai kalbėtis. Atrodo, jis pamiršo, kad pats asmeniškai įrašė vaizdo įrašą, kuriame kartojo šimto dienų pažadus.
„Jaučiame didelį pasididžiavimą dėl to, ką mums pavyko užbaigti ir įvykdyti Amerikos žmonėms duotus pažadus, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Seanas Spiceris. – Bet aš manau, kad būtina atsižvelgti į kontekstą.“ O kontekstas, pridūrė jis, „yra šios šimtas dienų, dar yra ketveri metai per pirmąją kadenciją ir aštuoneri metai per dvi kadencijas“.
Paklaustas, kodėl Baltieji rūmai tam teikia diek daug dėmesio, jeigu tai yra dirbtinis matas, S. Spiceris atsakė, kad tai neišvengiamas nusileidimas realybei, kai kiekviena naujienų agentūra aktyviai rengia vertinimą.
Vertinimas prasidėjo nuo F. D. Roosevelto
Pirmųjų šimto dienų fiksavimas prasidėjo prezidentaujant Franklinui D. Rooseveltui, kuris pradėjo eiti pareigas Didžiosios depresijos metais ir per trumpą laiką pasirašė penkiolika esminių teisės aktų. Nuo to laiko prezidentai šiaušėsi prieš tai, kas, jų manymu, yra neįmanomas standartas.
„Sunku vertinti bet kurį iš tų vėlesnių prezidentų ir aš manau, kad visi jie keikia idėją, kad tai buvo pradėta, – samprotauja knygos apie F. D. Rooseveltą „No Ordinary Time“ (angl. Neeilinis laikas) autorė Doris Kearns Goodwin. – Tai vienintelis dalykas, dėl kurio jie visi, po F. D. Roosevelto vadovavę prezidentai, galėtų sutikti: „Jokiu būdu, toks vertinimas nesąžiningas.“
Johnas F. Kennedy savo inauguracijos dieną bandė nustatyti naujas lūkesčių ribas, sakydamas: „Visa tai nebus užbaigta per pirmąsias šimtą dienų, nebus užbaigta ir per pirmą tūkstantį dienų.“ B. Obama pakartojo tą patį argumentą tą vakarą, kai buvo išrinktas: „Mes galime to nepasiekti per vienerius metus ar netgi vieną kadenciją.“
Prezidento George’o W. Busho padėjėjai teigė, kad jam turėtų būti duota papildomo laiko, nes jo pereinamąjį laikotarpį sutrumpino balsų perskaičiavimas Floridos valstijoje. Bet kai jam nepavyko tuo įtikinti, galiausiai Kongreso nariai buvo pakviesti į Baltuosius rūmus „švęsti šimto bendro darbo dienų“.
B. Obama pasipriešino tam, ką jo vyresnysis patarėjas Davidas Axelrodas pavadino „prabos švente“, tačiau iki to laiko buvo spėjęs pasirašyti didžiausią ekonominio skatinimo paketą istorijoje ir galiausiai surengė visuotinį susirinkimą ir spaudos konferenciją žiūrimiausiu laiku.
Pirmos šimtas abiejų Bushų ir B. Clintono dienų buvo menkai panašios į likusias jų kadencijas. Mažiau svarbu nei pasiekimai, pasak D. Kearns Goodwin, yra pirmosiomis dienomis pademonstruotas vadovavimo stilius.
Knygos „The Defining Moment: F.D.R.’s Hundred Days and the Triumph of Hope“ (angl. Lemiamas momentas: F.D.R. šimtas dienų ir vilties triumfas) autorius Jonathanas Alteris sakė, kad D. Trumpas prasmingų pasiekimų prasme neprilygo kuriam nors iš šiuolaikinių prezidentų. Nors jis sutinka, kad pirmosios šimtas dienų papasakoja tik dalį istorijos.
„Nemanau, kad pirmas šimtas dienų savaime tokios svarbios, – sakė J. Alteris. – Pirmieji metai kritiškai svarbūs, o pirmos šimtas dienų nustato pirmųjų metų toną.“