Kaip teigia Tokijuje veikiančios kibernetinio saugumo įmonės „Trend Micro“ atstovai, pavyko nustatyti keturis suklastotus internete naudojamus domenų vardus, labai primenančius E. Macrono kampanijos domenų vardus. Taip veikiausiai buvo tikimasi pergudrauti nepakankamai dėmesingus kampanijos darbuotojus, kad pavyktų tarsi netyčia užgrobti jų paskyras. Pavyzdžiui, balandžio 12 d. buvo sukonfigūruotas apsimestinis domenas mail-en-marche.fr, o E. Macrono partija vadinasi „En Marche!“ („Pirmyn!“).
Įmonės atstovai negalėjo pasakyti, ar bent vienas kampanijos narys įkliuvo į paspęstus spąstus. Ar programišiams pavyko perimti kokios nors informacijos, taip pat nenurodoma. Kaip teigia vienas iš E. Macrono kampanijos atstovų Benjaminas Haddadas, saugumo tarnybos pranešimą kampanija gavo, tačiau apie jokius piktybinius veiksmus kampanijai priklausančiuose serveriuose jis nepraneša.
Kaip CNN pranešė vienas Prancūzijos pareigūnas, šalies žvalgybos tarnybos nuolat įspėja kampanijų iniciatorius imtis reikiamų veiksmų siekianti netapti programišių taikiniais.
Programišių tapatybę nustatyti sunku
Anot įmonėje „Trend Micro“ dirbančio Feike Hacquebordo, sunku pasakyti, ar programišiai yra rusai. Vis dėlto specialistas pridūrė, kad programišių veikimo būdas labai panašus į tų, kurie inicijavo įsilaužimą į DNC serverį, o pastarieji, anot atvejį tyrusių JAV pareigūnų, yra susiję su Rusijos žvalgyba.
Kenkėjišką veiką vykdančius programišius yra labai sunku tiksliai identifikuoti ir susekti. Vis dėlto Prancūzijos kibernetinio saugumo specialistai primena, kad keletas šalies institucijų ir seniau yra patyrę būtent su Rusija siejamų programišių daromą žalą. Taip, pavyzdžiui, nutiko 2015 metais per įsilaužimą į transliuotojo „TV5 Monde“ sistemą. Tada ir tyrėjai, ir specialistai iš kibernetinio saugumo įmonės „FireEye“ tvirtino, kad įsilaužimą įvykdė Rusijos remiami programišiai, priklausantys Rusijos remiamai grupei APT28.
„Rusijos žvalgyba, be jokios abejonės, inicijuoja Prancūzijoje kibernetinius įsilaužimus ir tikrai nesiliaus to daryti, – sakė Jasonas Healey iš Kolumbijos universiteto. – Manau, Prancūzijoje tikrai galima tikėtis tokios atakos, kokia pernai buvo surengta JAV, kai Rusijos remiami programišiai nutekino kompromituojančią informaciją, o vėliau ją paviešino.“
Rusijos flirtas su M. Le Pen
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbas apie kokius nors savo šalies interesus, susijusius su Prancūzijoje vykstančiais prezidento rinkimais, neigia.
Tačiau analitikai tvirtina, kad V. Putinas, žinoma, turi gana svarių priežasčių jausti prielankumą nacionalistinių pažiūrų Marine Le Pen, o ne centristui E. Macronui ir reikšti atitinkamą paramą per artėjantį rinkimų turą.
„M. Le Pen labai atvirai konstatavo, kad nori pagerinti santykius su Rusija. Ji neslėpė, kad yra prieš [Rusijai taikomas] sankcijas, be to, yra suinteresuota Prancūzijos išstojimu iš NATO, – sakė Willas Pomeranzas iš Vašingtone įkurtos institucijos „Woodrow Wilson Center“. – Jos populistinės dešiniesiems patrauklios idėjos visiškai atitinka V. Putino ketinimus pakenkti Vakarų institucijoms.“
Vos prieš mėnesį M. Le Pen lankėsi Maskvoje ir susitiko su V. Putinu. Tai įvyko tuo metu, kai kiti kandidatai tikrai nebūtų norėję paspausti jam rankos.
Buvęs JAV valstybės sekretoriaus asistentas Davidas J. Krameris sako, kad šiuos du politikus labai daug kas sieja, kaip antai, požiūris į tautos suverenitetą, nepasitikėjimas tarptautinėmis institucijomis, ypatingas dėmesys kovai su islamistų vykdomu terorizmu, palankus požiūris tradicines vertybes ir energingas būdas.
Kaip sakė D. Krameris, abu politikai siekia tvirtos lyderystės, kurios nevaržytų jokie svarstymai ar kompromisai. Jie siekia įvykdyti savo ketinimus ir sučiupti bendrus priešus.