Teismas atmetė organizacijos „American Civil Liberties Union“ (ACLU) argumentus, kad ši itin slapta ataskaita, 2014 metais parengta Senato Žvalgybos komiteto, turėtų būti paskelbta, remiantis JAV vyriausybės skaidrumo taisyklėmis.
„Esame nusivylę šiuo dideliu pralaimėjimu vyriausybės skaidrumui ir atskaitingumui. Visa ataskaita yra geriausias pranešimas apie vieną tamsiausių mūsų šalies istorijos skyrių ir visuomenė turi teisę ją pamatyti“, – sakė ACLU grupės „National Security Project“ direktorė Hina Shamsi.
Aukščiausiojo Teismo sprendimu liko galioti federalinio teismo Vašingtone sprendimas, kad minimai ataskaitai netaikytinos taisyklės, pagal kurias turi būti viešinami tam tikri vyriausybės dokumentai.
6 700 puslapių ataskaitoje nuodugniai analizuojama Centrinės žvalgybos valdybos slaptų sulaikymų ir kankinimų programa, po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų taikyta įtariamų teroristinės organizacijos „al Qaeda“ narių atžvilgiu.
Ataskaitoje detaliai aprašomas įtariamųjų perdavimas į CŽV „juodąsias vietas“ ir neteisėtų kankinimų metodų, tokių kaip skandinimo imitavimas, naudojimas siekiant išgauti informaciją.
Taip pat manoma, kad ataskaitoje reiškiamos didelės abejonės šių metodų, kuriuos vėliau uždraudė Baracko Obamos administracija, veiksmingumu.
Maždaug 500 puslapių baigus ataskaitą buvo išslaptinti ir paskelbti, juose pakako informacijos, kad būtų griežtai kritikuojamos CŽV ir prezidento George'o W.Busho vyriausybė, davusi leidimą šiai programai.
CŽV atmetė kai kurias ataskaitos išvadas. Kai kurie politikai sako, kad agentūra palaiko argumentus, jog įtariamųjų kankinimas gali duoti reikalingų rezultatų.
Egzistuoja tik kelios ataskaitos kopijos, padalytos keliems vyriausybės departamentams ir žvalgybos agentūroms.
Baimindamasis, kad šios kopijos gali būti sunaikintos eliminuojant visus detalius įrašus apie kankinimų programą, prezidentas B. Obama pernai gruodį pasakė, kad viena kopija bus laikoma jo prezidentinėje bibliotekoje, kuri turi būti pastatyta Čikagoje.
B. Obama atsisakė išslaptinti ataskaitą, bet nurodė, kad po 12 metų ji taps prieinama visuomenei.
Manoma, kad CŽV slaptieji kalėjimai, kuriuose buvo šiurkščiai tardomi įtariami „al Qaeda“ nariai, taip pat veikė Afganistane, Tailande, taip pat Europos šalyse – Rumunijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.