„Nuo balandžio 4 d. iki dabar už dalyvavimą protestuose buvo sulaikyti 1289 žmonės“, – rašė A. Romeras.

Anksčiau buvo skelbta apie 585 sulaikytuosius.

Naktį į penktadienį per neramumus Venesuelos sostinėje Karakase žuvo 12 žmonių. Protestuotojai Karakase, Parokija del Valjė, rajone plėšė parduotuves bei prekybos centrus. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl 12 žmonių žūties.

Iš viso protestai prieš prezidentą Nikolą Madurą, prasidėję prieš tris savaites, jau pražudė 20 gyventojų, penktadienį pranešė prokuratūra.

Vyriausybės priešininkai naftos turtingoje šalyje kaltina N. Madurą dėl seniai besitęsiančios ekonominės krizės. Jie reikalauja referendumo dėl socialisto prezidento, kurio kadencija turėtų trukti dar iki 2019 metų, nušalinimo nuo valdžios.

Nors Venesuela turi didžiausias patvirtintas naftos atsargas pasaulyje, kelerius metus ji kenčia nuo aukštos infliacijos, siaučiančio nusikalstamumo ir pagrindinių maisto produktų stygiaus.

„Buvo kaip kare“, – sakė 33 metų statybininkas Carlosas Yanezas, gyvenantis pietvakariniame sostinės El Valjės rajone.

„Policija leido ašarines dujas, ginkluoti civiliai šaudė į pastatus. Mano šeima ir aš puolėm ant grindų. Buvo baisu“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Šiame rajone žuvo 11 žmonių, pranešė pareigūnai. Nurodoma, kad aštuonis tų žmonių nutrenkė elektra, kai jie kilus chaosui bandė apiplėšti kepyklą. Kiti buvo nušauti.

Penktadienį sutemus apie tolesnius protestus ir neramumus buvo pranešta iš rytinės Karakaso dalies ir Makuto kaimyninėje Vargaso valstijoje.

Karakaso Palo Verdės rajone, kur buvo įrengtos degančios barikados iš šiukšlių, policija minias vaikė ašarinėmis dujomis. Ginkluoti vyrai ant motociklų taip pat kėlė paniką, sakė liudininkai.

Maduro įžvelgia JAV sąmokslą

Opozicija kaltina vyriausybę siunčiant prieš ją ginkluotų banditų gaujas ir šaukia naujus protestus šeštadienį ir pirmadienį.

Šeštadienį planuojama visoje Venesueloje tylomis eiti prie katalikų katedrų, o pirmadienį – blokuoti kelius ir sustabdyti šalį.

Protestuotojai kaltina N. Maduro – velionio Hugo Chavezo 1999 metais pradėtos kairiųjų „revoliucijos“ tęsėją – dėl ekonominės krizės, kai labai trūksta maisto, vaistų ir kitų pagrindinių prekių.

N. Maduro sako, kad protestai prieš jį yra JAV remiamo sąmokslo įvykdyti perversmą dalis.

Ketvirtadienį jis sakė, kad opozicija sutiko su naujomis derybomis, bet jo oponentai tai paneigė ir sakė, jog vienintelis kelias į priekį yra sušaukti rinkimus.

Spaudimas prezidentui didėja nuo 2014 metų, krintančioms naftos kainoms nusmukdžius kažkada klestėjusią Venesuelos ekonomiką.

Kaip rodo „Venebarometro“ apklausos, septyni iš 10 venesueliečių nepritaria N. Maduro, kurio kadencija turi baigtis tik 2019 metais.