Per trejus metus nuo kruvino konflikto pradžios jau žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Ukraina prašo TTT pagalbos užtikrinant stabilumą neramiuose šalies rytuose.
Kijevas taip pat prašo Hagoje įsikūrusio teismo nurodyti Maskvai nutraukti „rasinę diskriminaciją“ prieš mažumas Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje, o ypač prieš ten gyvenančius totorius.
TTT buvo įkurtas 1945 metais, kad pagal tarptautinę teisę būtų sprendžiami šalių ginčai.
Ukraina savo ieškinį pateikė sausį. Ji apkaltino Rusiją pažeidus savo tarptautinius įsipareigojimus, numatytus Terorizmo finansavimo konvencijoje ir tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Savo ieškinyje Ukraina apkaltino Rusiją „terorizmo rėmimu“ finansuojant prorusiškus separatistus ir teikiant karinę paramą apsišaukėliškoms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Kijevas prašo, kad 15 teisėjų kolegija nutartų, jog „Rusijos Federacijai tenka tarptautinė atsakomybė“ už „terorizmo aktus, įvykdytus jos įgaliotinių Ukrainoje“.
Tarp šių išpuolių minimas ir civilių apšaudymas bei Malaizijos oro linijų MH17 reiso lėktuvo numušimas. 2014 metų liepą šis orlaivis buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rusijos gamybos raketa „Buk“.
Ukraina siekia, kad Rusija išmokėtų kompensacijas 298 lėktuvo katastrofos aukų šeimoms bei visiems civiliams, nukentėjusiems nuo konflikto – vieno iš daugiausiai gyvybių nusinešusio konflikto Senajame žemyne nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio, kai Europoje siautėjo Balkanų karai.
Maskva kaltinimus neigia
Kadangi TTT gali užtrukti ištisus mėnesius, kol nuspręs, ar nagrinės bylą, Ukraina taip pat pateikė tarpinį prašymą taikyti Rusijai prevencines priemones.
Savo tarpinėje paraiškoje Ukraina prašo teismo priimti nutartį, kad Rusija būtų įpareigota susilaikyti nuo „bet kokių veiksmų, galinčių apsunkinti ar išplėsti ginčą“ arba apsunkinti jo sprendimą, įskaitant pinigų, ginklų, įrangos ir personalo siuntimą į Ukrainos rytus.
Paraiškoje taip pat prašoma, kad Maskva kontroliuotų savo sienas Rytų Ukrainoje ir nutrauktų rasinę diskriminaciją Kryme, ypač prieš totorius.
Po kovą surengtų posėdžių TTT savo sprendimą dėl tarpinės paraiškos paskelbs trečiadienį.
Maskva savo ruožtu jai metamus kaltinimus terorizmu kategoriškai neigia, ir tvirtina, kad jie „nėra nei faktiniai, nei teisiniai“. Be to, pasak Maskvos, minėta byla nė nepriklauso TTT jurisdikcijai.
„Rusijos Federacija visiškai laikosi savo įsipareigojimų pagal sutartis, kuriomis dabar remiasi Ukraina“, – teisme praėjusį mėnesį sakė Rusijos atstovas Romanas Kolodkinas.
Rusija „ignoruos nutartį“
Įsiplieskęs konfliktas, ypač po 2014 metų, kai Rusija atėmė Ukrainos pietinį Krymo pusiasalį, labai pakenkė Maskvos ir Vakarų santykiams – šie pasiekė žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.
Nors TTT sprendimų vykdymas yra privalomas, teismas neturi galių priversti juos vykdyti.
Tai padaryti galėtų tik Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, tačiau Rusija, nuolatinė jos narė, turi veto teisę.
Tarptautinių santykių ekspertas Ko Colijnas (Ko Koleinas) iš Hagoje įsikūrusio „Clingendael“ mokslinio instituto sakė nemanąs, kad Rusiją kaip nors paveiks teismo sprendimas.
„Manau, kad jie ignoruos tą nutartį, ar ji būtų teigiama, ar neigiama“, – naujienų agentūrai AFP sakė K.Colijnas.
Tuo tarpu Ukrainos teisingumo ministras Pavlo Petrenka ketvirtadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad iškart po teismo sprendimo Kijevas paskelbs „naujų, labai įdomių įrodymų“, kurie, anot jo, paneigs „daugelį Rusijos melų ir Rusijos propagandos“.