Praėjusios savaitės cheminė ataka Sirijos sukilėlių kontroliuojamame Chan Šeichūno mieste, panaudojant nervus paralyžiuojančias dujas, išprovokavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) suduoti pirmą karinį smūgį B.al Assado pajėgoms. Iš JAV karo laivų buvo paleistos 59 sparnuotosios raketos į Sirijos oro pajėgų bazę, iš kurios, kaip mano JAV, buvo surengta cheminė ataka, pareikalavusi daugiau kaip 80 gyvybių.

Susitikimo šeimininkas Italijos užsienio reikalų ministras Angelino Alfano sakė, kad plati Europos parama JAV kariniams smūgiams prieš pirmąjį G-7 užsienio reikalų ministrų susitikimą nuo sausio, kai D.Trumpas pradėjo eiti pareigas, prisidėjo prie „atsinaujinusios darnos“ tarp JAV ir jų partnerių.

„Mums reikia prisiminti, kad ne prieš 10 metų, o prieš 100 ar 120 dienų Europoje buvo nerimaujama, kad Jungtinės Valstijos ir ES tolsta viena nuo kitos, – sekmadienį televizijai „Sky TG2“ sakė A.Alfano. – Sveikinu šią atsinaujinusią darną.“

Pareigūnai tikisi, kad tuo galima pasinaudoti ir naujomis diplomatinėmis pastangomis siekti užbaigti šešerius metus trunkantį pilietinį karą Sirijoje.

Susitikime Toskanos Lukos mieste dalyvauja JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida ir kiti G-7 ministrai.

Jie susitinka tokiu metu, kai Jungtinės Valstijos po Šiaurės Korėjos balistinių raketų bandymų siunčia lėktuvnešio smogiamąją grupę prie Korėjos pusiasalio.

Susitikimas taip pat vyksta tebetvyrant teroro grėsmei, paaštrintą kruvinų Verbų sekmadienio sprogdinimų koptų bažnyčiose Egipte. Atsakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Be to, praeitą penktadienį buvo įvykdyta ataka Stokholme. Tai buvo dar vienas išpuolis Europoje, kai teroro įrankiu pasirinktas sunkvežimis.

JAV Sirijoje kovoja su IS, bet anksčiau vengė smogti vyriausybės pajėgoms, visų pirma nenorėdama įsitraukti į karinį konfliktą su Rusija.

Cheminė ataka Sirijoje dar labiau padidino Vakarų ir Maskvos santykių įtampą. Rusija neigia, kad Sirijos pajėgos panaudojo cheminius ginklus.

Tarptautinė bendrija siekia diplomatinio sprendimo Sirijoje, bet A.Alfano atsargiai atsakė į klausimą, ar reiktų siekti B.al Assado nušalinimo, ir nurodė, kad spręsti turėtų patys sirai.

„Turiu pasakyti, kad Libijos eksperimentas nesusiklostė gerai. Vis dar brangiai už tai mokame“, – sakė A.Alfano, turėdamas omenyje Libiją apėmusį chaosą po diktatoriaus Muamaro Kadhafi nuvertimo 2011 metais, atvėrusį kelią migrantų antplūdžiui į Europą per Italiją.

Rusija iš šios industrializuotų šalių grupės, anksčiau vadintos didžiuoju aštuonetu (G-8), buvo išmesta 2014 metais, kai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir rėmė prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje.

B.Johnsonas, planavęs prieš G-7 pirmadienio susitikimą Maskvoje susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, paskutinę minutę šią kelionę atšaukė ir pareiškė, kad cheminė ataka Sirijoje „iš esmės pakeitė padėtį“.

Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovas sakė, jog dabar jis sutelks dėmesį į darbą su JAV ir kitomis G-7 šalimis, „kad būtų organizuojama koordinuota tarptautinė parama ugnies nutraukimui ... ir intensyvesniam politiniam procesui“.

Po G-7 susitikimo į Rusiją turi nuvykti R.Tillersonas, kuris, pasak B.Johnsono, nuveš „ rusams aiškią ir koordinuotą žinią“.

Tačiau Vašingtonas siuntė nevienareikšmiškus signalus dėl to, ar palaiko sąjungininkų reikalavimą, kad B.al Assadas būtų nušalintas nuo valdžios.

Po cheminės atakos D.Trumpas sakė, kad jo požiūris į B.al Assadą „labai pasikeitė“, o R.Tillersonas sakė, kad „dedami žingsniai“ organizuojant koaliciją, sieksiančią, kad Sirijos lyderis būtų nušalintas.

Tačiau keliuose interviu, kurie buvo transliuoti sekmadienį, R.Tillersonas sakė, kad pagrindinis JAV prioritetas regione lieka „Islamo valstybės“ sutriuškinimas.