D.Tuskas, vadovaujantis dešiniajai centro partijai "Pilietinė platforma" (PP), laikomas kandidatu, kuris turi daugiausia galimybių laimėti rugsėjį vyksiančius Lenkijos valstybės vadovo rinkimus.

Jis pareiškė, kad dėl siekių visapusiškai integruotis į Vakarus, Lenkija atsiduria prie konflikto su Rusija slenksčio.

Rusijos ir Lenkijos santykiai pastaraisiais mėnesiais smarkiai atšalo, nes Maskva nuogąstauja dėl didėjančios Varšuvos įtakos Ukrainoje ir kitose buvusiose sovietinėse šalyse.

Varšuva savo ruožtu labai nepatenkinta Maskvos planais nutiesti dujotiekį į Vokietiją aplenkiant Lenkiją. Lenkų politikų nuomone, tai kelia grėsmę šalies saugumui energetikos srityje. "Mes turime išnagrinėti visas galimybes nutraukti priklausomybę nuo energetikos išteklių tiekimo iš Rusijos", - sakė D.Tuskas.

"Mes negalime santykiuose su Rusija apsimesti, kad viskas klojasi kuo puikiausiai, kaip tai darė (valdantieji) kairieji ir (rengiantis pasitraukti) prezidentas", - pridūrė jis.

Lenkija gauna beveik visą jai būtiną naftą iš Rusijos, be to, du trečdaliai dujų į Lenkiją tiekiami taip pat iš buvusios SSRS šalių - iš Rusijos arba per jos teritoriją einančią dujotiekių sistemą.

D.Tuskas nepaaiškino, kuo jis ketina pakeisti vieną didžiausių energetikos išteklių tiekėjų Europos Sąjungai (ES), bet žinoma, kad Lenkija rengiasi statyti suskystintųjų dujų laikymo terminalą Baltijoje, taip pat nutiesti dujotiekius iš Norvegijos ir Azijos.

D.Tuskas taip pat kritikavo dabartinę vyriausybę, kuri pernelyg vėlai pradėjo protestuoti prieš Rusijos planus tiesti dujotiekį į Vokietiją po Baltijos jūra.

"Dujotiekio po Baltijos jūra problema susidarė dėl ministrų kabineto neapsižiūrėjimo. Vokiečių politikus stebina ne tiek mūsų tvirta pozicija, kiek mūsų pavėluotas reagavimas", - sakė jis. Lenkijos prezidento rinkimai įvyks rugsėjo 18 dieną.