JAV karo laivyno grupės perkėlimas neabejotinai padidins įtampą regione. Be to, jis atliekamas po penktadienį surengto JAV raketų smūgio Sirijai, kurį daugelis interpretuoja kaip perspėjimą Pchenjanui, atsisakančiam išsižadėti savo branduolinių ambicijų.

Šiaurės Korėja pasmerkė Jungtinių Valstijų „netoleruotinos agresijos“ aktą, esą „milijoną kartų“ pagrindžiantį Pchenjano pastangas užsitikrinti įtikinama branduolinį atgrasomąjį potencialą.

JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas sekmadienį paskelbtame interviu tvirtino, kad Vašingtonas neketina mėginti eliminuoti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno režimo.

„Tai nėra mūsų uždavinys; taigi, visos priežastys, kuriomis Šiaurės Korėjoje grindžiama branduolinės programos plėtra, tiesiog nėra įtikinamos“, – R. Tillersonas sakė televizijos ABC laidai „This Week.“

Rexas Tillersonas

Pasak jo, Jungtinės Valstijos tikisi, kad Kinija, pagrindinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, labiau spaus Pchenjano režimą.

„Jie užsiminė, kad tai darys, ir manau, mums reikia suteikti jiems laiko imtis veiksmų“, – pažymėjo R. Tillersonas.

Vis dėlto JAV nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas R.McMasteris tvirtino, kad šiuo metu yra „protinga“ pasiųsti kovinę grupę prie Korėjos pusiasalio, ir kritikavo branduolinių ginklų turinčio Pchenjano neprognozuojamą provokuojamą elgesį.

„Ankstesni prezidentai ir prezidentas Trumpas pripažino, kad tai nepriimtina ir kad turi įvykti pusiasalio denuklearizacija“, – H.R.McMasteris sakė televizijai „Fox News“.

„Prezidentas paprašė jų būti pasiruošusius pateikti jam visą spektrą galimybių šiai grėsmei pašalinti“, – pridūrė jis, veikiausiai turėdamas omenyje D.Trumpo patarėjus.

Rexas Tillersonas

Pchenjanas siekia pasigaminti didelio nuotolio raketų, pajėgių nešti branduolinius užtaisus ir smogti JAV žemyninei daliai. Šiaurės Korėja yra įvykdžiusi penkis branduolinius bandymus, iš jų du – praeitais metais.

Ekspertų atlikta palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad ši šalis galbūt ruošiasi susprogdinti šeštąjį branduolinį užtaisą. Be to, JAV žvalgybos pareigūnai yra perspėję, kad Pchenjanas greičiau negu per dvejus metus gali įgyti priemonę nuskraidinti branduolinę kovinę galvutę į Jungtinių Valstijų žemyninę dalį.

Trečiadienį, JAV ir Kinijos prezidentų susitikimo išvakarėse, Šiaurės Korėja paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą, nukritusią Japonijos jūroje.

Jungtinės Tautos savo rezoliucijomis yra uždraudusios izoliuotai Šiaurės Korėjai naudoti bet kokias balistinių raketų technologijas.

Vasarį Šiaurės Korėja iš savo rytinės pakrantės vienu metu paleido keturias balistines raketas, nukritusias provokuojamai arti Japonijos krantų. Tąsyk Pchenjanas pareiškė, kad šie manevrai buvo puolimo prieš JAV karines bazes kaimyninėje Azijos valstybėje imitacija.

Pernai rugpjūtį Pchenjanas sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą, nuskriejusią apie 500 km Japonijos link. Šios raketos įveiktas atstumas buvo daug didesnis negu anksčiau išbandytų iš povandeninių laivų paleidžiamų raketų, o Kim Jong Unas šį bandymą gyrė kaip „didžiausią sėkmę“.

Donaldo Trumpo ir Xi Jinping susitikimas
Foto: AP / Scanpix

Branduolines kovines galvutes galinčios nešti iš povandeninių laivų paleidžiamos balistinės raketos suteiktų naują lygį Šiaurės Korėjos keliamai grėsmei, nes Pchenjanas galėtų dislokuoti savo turimus užtaisus toli nuo Korėjos pusiasalio ir įgytų „antrojo smūgio“ galimybę, jeigu būtų atakuotos jo karinės bazės.

Paklaustas, ar Šiaurės Korėjos didelio nuotolio raketų sukūrimas D.Trumpui reikštų, kad buvo peržengta „raudona linija“, R.Tillersonas atsakė: „Jeigu nuspręsime, kad jie ištobulino šio tipo nešančiąją sistemą, tuomet tolesnė įvykių raidos stadija taps labai rimta.“

Vienašališki JAV veiksmai?

Ketvirtadienį ir penktadienį Floridoje su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu susitikęs D.Trumpas spaudė Pchenjano sąjungininką padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programą.

D.Trumpas pagrasino imtis vienašališkų veiksmų prieš uždarą komunistinę valstybę, o šie jo žodžiai atrodė labiau įtikinami po penktadienį įvykdyto raketų smūgio Sirijos karinių oro pajėgų bazei, iš kurios esą buvo surengta pražūtinga cheminė ataka.

Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos štabo viršininkė ketvirtadienį sakė esanti „itin įsitikinusi“ JAV galimybėmis numušti bet kokią tarpžemyninę balistinę raketą, jeigu ji būtų paleista iš Šiaurės Korėjos Jungtinių Valstijų link.

Tačiau generolė Lori Robinson sakė esanti susirūpinusi dėl kieto kuro balistinių raketų, kai Pchenjanas pareiškė vasarį sėkmingai vieną iš jų išbandęs.

„Esant precedento neturinčiai Šiaurės Korėjos strateginių ginklų bandymų pažangai mūsų galimybės užtikrinti veiksmų leidžiantį imtis perspėjimą toliau mažėja“, – sakoma L.Robinson rašytiniame pareiškime senatoriams.

Nors iš arčiau suduotas vienašališkas JAV karinis smūgis Šiaurės Korėjai karybos požiūriu gali būti veiksmingas, ekspertai perspėja, kad jis gali sukelti pavojų daugybei civilių gyventojų Pietų Korėjoje.

Ar Šiaurės Korėja gali tapti kitu JAV taikiniu po Sirijoje įvykdytų oro atakų?

JAV smūgis Sirijai gali paskatinti veiksmus gerokai platesniame nei Artimieji Rytai regione, rašo news.sky.com. Duodamas nurodymą vykdyti karinius veiksmus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas parodė, kad, kitaip nei jo pirmtakas, yra pasirengęs imtis iniciatyvos ir įrodyti, kad raudonos linijos peržengimas nepraeis be pasekmių. Tokią žinią, be jokio abejo, turėjo išgirsti Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai.

Pasirinktas laikas dar aiškiau atskleidžia JAV prezidento ketinimus: juk jau kitą dieną turėjo įvykti reikšmingas jo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas, per kurį daugiausia dėmesio buvo numatyta skirti Kim Jong Uno branduolinei programai.

Dabar D. Trumpas gali ne tik pasakyti Kinijos prezidentui, kad kalba rimtai, bet ir parodyti palydovo užfiksuotą vaizdą.

Tačiau Sirija – toli gražu ne Šiaurės Korėja.

Duoti komandą smogti į aviacijos bazę, prieš tai įspėjus Rusiją, yra toli gražu ne tas pats, kas nusitaikyti į Šiaurės Korėją. Juk jai ėmusis atsakomųjų veiksmų artilerijos poligonu gali tapti ir JAV sąjungininkas Seulas – 10 mln. gyventojų turintis miestas.

JAV pajėgos smogė Sirijai
Foto: AP / Scanpix

Kelias savaites po JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono pranešimo, kad visi klausimai, įskaitant ir įspėjamąją karinę ataką, dabar siejasi su Šiaurės Korėja, ne vienas analitikas svarstė galimas tokio scenarijaus pasekmes.

Sunku įsivaizduoti, kad Pchenjanas nesiimtų deramų atsakomųjų veiksmų, todėl galima tikėtis ir sausumos pajėgų invazijos į Pietų Korėją, ir didelio masto konflikto pusiasalyje atsinaujinimo, ir masinių civilių aukų.

Žinoma, visa tai liautųsi pasibaigus Kim Jong Uno režimui, tačiau kainą tektų sumokėti išties didelę.

Šiaurės Korėjos raketų paleidimo galimybės vis plečiamos. Raketas jau pasirengta paleisti nuo mobilių platformų ir iš povandeninių laivų, todėl tampa vis sunkiau aptikti ir sunaikinti šios valstybės ginklus, kol jais nespėjama pasinaudoti.

Vargu ar įmanoma suduoti Šiaurės Korėjai tokį smūgį, kuris neišprovokuotų tragiškas pasekmes sukeliančio atsako.

Su šia problema teko susidurti ir anksčiau.

1969 metais JAV prezidentui Richardui Nixonui buvo nelengva apsispręsti, kaip sureaguoti, kai Šiaurės Korėja numušė JAV žvalgybinį lėktuvą ir tapo kalta dėl 31 juo skridusio įgulos nario žūties.

Tąsyk prezidentas svarstė įvairias galimybes, tarp kurių buvo ir branduolinės atakos variantas, tačiau galop tik pademonstravo šiokią tokią galią jūroje: mat rizika įžiebti prigesusį Korėjos konfliktą buvo pernelyg didelė.

Nors nuo to laiko praėjo ne vienas dešimtmetis, galimybės, kurias būtų galima svarstyti, mažai tepakito, išskrus tai, kad ir Pchenjanas jau turi branduolinį bei cheminį ginklus.

Ir Kinija, ir JAV puikiai žino, kad pastarasis Sirijai suduotas smūgis ir sprendimas atakuoti Šiaurės Korėją yra visiškai skirtingi dalykai, tačiau klausimas, kokį įspūdį Xi Jinpingas susidarys apie žmogų, su kuriuo jam tenka derėtis, tampa kiek svarbesnis.

Dėmesys dėl nenuspėjamo būdo, „Twitter“ žinučių srautų ir pompastiškų kalbų ilgainiui išblėsta. Nuo pat tos dienos, kai D. Trumpas buvo išrinktas JAV prezidentu, Kinijos vadovai kaip įmanydami stengiasi suvokti, ką šis asmuo iš tiesų gali padaryti.

Dabar tapo aišku bent tiek, kad jis tikrai nepanašus į Baracką Obamą.