„Padarėme didžiulę pažangą savo santykių su Kinija (srityje)“, – emocingai pareiškė D. Trumpas, baigiantis pirmam jų susitikimui jo valdose viloje „Mar-a-Lago“ Floridoje, nors jį ir aptemdė įvykiai Sirijoje.
„Galvoju, kad tikrai buvo padaryta pažanga“, – pasakė D. Trumpas ir pareiškė, kad jo santykiai su Xi Jinpingu yra „nuostabūs“.
Toks draugiškas tonas nė iš tolo nepriminė D. Trumpo nuožmių rinkimų kampanijos pareiškimų, kad Kinija „prievartauja“ JAV ekonomiką, ir pažado taikyti Pekinuis baudžiamuosius muitus.
Xi Jinpingas savo ruožtu sakė, kad šis viršūnių susitikimas turi „unikaliai svarbią reikšmę“, ir padėkojo D. Trumpui už šiltą priėmimą.
Kinijos lyderis pakvietė neseniai dirbantį JAV prezidentą vėliau šiais metais atvykti su valstybiniu vizitu. D. Trumpas sutiko, bet vizito data dar nepaskirta.
„Pasiekėme didelį bendrą supratimą“, – sakė Xi Jinpingas.
„Svarbiausia – mūsų draugystės gilinimas ir tam tikro pasitikėjimo kūrimas“, – pridūrė Kinijos lyderis.
Bičiulystė tęsėsi ir už uždarų durų, kur JAV prezidento vaikaitis ir vaikaitė svečiams sudainavo tradicinę kinų baladę „Jazmino žiedas“ ir deklamavo eiles. Jiedu užsitarnavo „labai išdidžios“ mamos Ivankos pagyras tviteryje.
„Ir atmosfera, ir ryšys tarp abiejų lyderių buvo teigiami, – sakė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas. – Visi esame labai patenkinti šio viršūnių susitikimo rezultatais.“
Šiaurės Korėjos problema
Susitikimas prasidėjo įtemptą vakarą: D. Trumpas ne tik pirmą kartą susitiko su ekonominės galios lyderiu, bet ir surengė savo pirmą karinį smūgį taikiniui kitoje valstybėje.
D. Trumpas asmeniškai informavo Kinijos lyderį apie šį smūgį, kai 59 sparnuotosios raketos „Tomahawk“ buvo paleistos į Šairato oro pajėgų bazę Sirijoje.
Nors Kinija nedalyvauja Sirijos kare, D. Trumpo veiksmai rūpi daugeliui – be kita ko, tęsiantis debatams, kaip reaguoti į Šiaurės Korėjos branduolinį ginklavimąsi ir balistinių raketų programą.
Kinija ir JAV sutinka, kad Pchenjano programos yra rimta problema, bet nesutaria, kaip į jas reaguoti.
„Yra realus įsipareigojimas dirbti drauge ir pažiūrėti, ar to negalima išspręsti taikiai“, – sakė R. Tillersonas.
D. Trumpas paprašė Xi Jinpingo pasidalyti idėjomis, kaip veikti toliau, bet pasiliko vienašališkų veiksmų galimybę.
„Suprantame, kad tai jiems kelia unikalių problemų ir iššūkių, tad mes būtume ir esame pasiruošę brėžti savo pačių kursą šiuo klausimu, jeigu Kinija tiesiog negalės koordinuotis su mumis“, – sakė R. Tillersonas.
Rezultatai
Konkrečių pasiekimų per šį 24 valandas trukusį susitikimą saulėtoje Floridoje, regis, nebuvo daug, bet pareigūnai sakė, kad buvo užmegzti tarpusavio santykiai, kurie tęsis ateinančius ketverius metus.
Sutikdamas Xi Jinpingą JAV lyderis atrodė pasitikintis savimi ir net išdrįso pajuokauti apie savo, kaip sandorių sudarinėtojo, reputaciją.
„Mes jau ilgai diskutavome. Kol kas negavau nieko. Absoliučiai nieko“, – pasakė jis, išprovokuodamas delegacijos juoką.
„Tačiau matau, (kad) ... ilguoju periodu, palaikysime labai, labai puikius santykius, ir aš to labai laukiu“, – sakė JAV prezidentas.
Ketvirtadienį vakare prie abiejų lyderių prisidėjo JAV pirmoji ponia – buvusi manekenė Melania Trump – ir Xi Jinpingo žmona Peng Liyuan – garsi folkloro dainininkė, kurią D.Trumpas pavadino „didžia, didžia įžymybe“.
Xi Jinpingo pažadėtų santykius turinčių pagerinti „tviterio vertų rezultatų“ nesimatė, bet jie gali būti paskelbti pristatant 100 dienų planą dėl prekybos.
Apie Xi Jinpingo planus informuoti šaltiniai pažadėjo Kinijos investicijų paketą siekiant sukurti Amerikoje daugiau kaip 700 tūkst. darbo vietų. Tokį patį skaičių D. Trumpui pažadėjo Kinijos varžovė regione Japonija – per jos premjero Shinzo Abe apsilankymą „Mar-a-Lago“ vasario mėnesį.
Mainais Kinijos prezidentas iš D. Trumpo tikisi patikinimų, kad Amerika neįves baudžiamojo pobūdžio importo muitų, kaip jis yra žadėjęs. Xi Jinpingas taip pat viliasi, kad D.Trumpas pažadės atidėti JAV ginklų pardavimą Taivanui – bent iki vėliau šiais metais įvyksiančio svarbaus Kinijos komunistų partijos suvažiavimo.
D. Trumpo pozicija dėl demokratiškai valdomo Taivano, kurį Kinija laiko savavališkai atsiskyrusia savo provincija, pakurstė įtampą Vašingtono ir Pekino santykiuose.
Kinija įtūžo, kai milijardierius verslininkas po savo pergalės rinkimuose pasikalbėjo telefonu su Taivano lydere Tsai Ing-wen , sulaužydamas ne vien dešimtmetį JAV vykdytą diplomatinę politiką.
Kinijos prezidentas – į Aliaską
Savo ruožtu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienio vakarą turėjo galimybę pasigrožėti Aliaskos gamtos vaizdais, kai trumpam užsuko į šią valstiją grįždamas namo po susitikimo Floridoje su JAV prezidentu.
Kinijos lyderis susitiko su Aliaskos gubernatoriumi Billu Walkeriu, kai Kinijos delegacijos lėktuvas nusileido didžiausiame šios valstijos mieste Ankoridže papildyti degalų atsargų. Prezidentas, jo žmona ir kinų delegacijos nariai išlipo iš savo lėktuvo „Boeing 747“, kur juos pasitiko B. Walkeris, jo žmona ir keli svarbūs veikėjai.
Vėsią saulėtą dieną svečiai ir susitikimo šeimininkai išvažiavo iš oro uosto visureigių, limuzinų ir kitokių automobilių kolona.
Per šią apžvalginę išvyką jie užsuko į vaizdingą Belugos kyšulį maždaug už 24 km į pietus nuo Ankoridžo.
Svečiai gėrėjosi stulbinamais snieguotų Čugačo kalnų ir Kuko įlankos Ternageno užutekio vaizdais. Šiuose vandenyse gyvena nykstantys baltieji delfinai.
B. Walkeris sakė norėjęs papasakoti Xi Jinpingui apie gausias galimybes išnaudoti Aliaskos gamtinius išteklius.
„Mūsų naftos ir dujų, turizmo, žvejybos, oro transporto ir mineralinių išteklių sektoriai pasižymi milžinišku potencialu“, – sakoma gubernatoriaus pranešime, paskelbtame prieš šį susitikimą.
Net ir kelios valandos, praleistos su daugiausiai gyventojų turinčios valstybės vadovu B. Walkeriui gali atnešti nemenkos grąžos.
Kinija yra didžiausia Aliaskos eksporto rinka, o 2016 metais ši šalis nupirko prekių už beveik 1,2 mlrd. JAV dolerių, rodo JAV Gyventojų surašymo biuro statistika.
Aliaskos prekybos departamento komisaras Chrisas Hladickas sakė, kad Kinijos delegacijos vizitas yra „kartą per gyvenimą pasitaikanti galimybė“.
„Mes netgi nevaizuojami Jungtinių Valstijų žemėlapyje“, – sakė jis, turėdamas omenyje faktą, kad Aliaska ir Havajai dažnai nebūna įtraukiami į JAV žemėlapius.
„Manau, susitikti akis į akį su mūsų didžiausiu prekybos partneriu yra nepaprastai vertinga galimybė“, – pažymėjo Ch. Hladickas.
Pagrindinis Aliaskos į Kiniją eksportuojamas produktas – žuvis, sudaranti 58 proc. viso eksporto. Šaldytos menkės ir plokščiosios žuvys, tokios kaip otai, yra pagrindiniai eksporto produktai ilgame valstijos jūros gėrybių sąraše, į kurį taip pat patenka šaldytos lašišos ir ledjūrio menkės.
Tuo tarpu antroji didžiausia grupė – mineralinės medžiagos ir rūdos – eksporto į Kiniją krepšelyje tesudaro 27 procentus. Praeitais metais Aliaska pardavė brangiųjų metalų už 130 mln. dolerių, o Ch.Hladickas sakė, kad veikiausiai tai buvo auksas, išgaunamas Ferbankso regione.
Valstija taip pat pardavė Kinijai naftos, medienos, metalo laužo ir lėktuvų detalių.
Ch. Hladicko nuomone, Kinija potencialiai galėtų tapti Aliaskoje kasamų akmens anglių eksporto rinka. Jis sakė turinties vilties aptarti šį klausimą su viešinčiais Kinijos pareigūnais.
„Per susitikimus kaip šis sužadinamas interesas, o tuomet dirbi toliau“, – aiškino pareigūnas.
Šis susitikimas svarbus valstijai, atsidūrusiai keblioje finansinėje padėtyje dėl užsitęsusio pigios naftos laikotarpio. Ch. Hladickas sakė, kad būtų laimingas, jeigu turėtų galimybę 45 min. pabendrauti su Kinijos prekybos ministru.
B. Walkeris jau kurį laiką žvalgosi į Azijos rinkas, ypač Japoniją ir Pietų Korėją, tikėdamasis sužadinti jų susidomėjimą valstijos planuojamais suskystintų gamtinių dujų eksporto projektais.
Aliaskos pareigūnai neatskleidė, ar gubernatorius per Xi Jinpingo vizitą iškels klausimą dėl ankstyvojoje planavimo stadijoje esančio dujotiekio projekto, bet tai atrodo mažai tikėtina, nes B. Walkeris tikriausia neturės laiko deramai pristatyti šią milijardų dolerių vertės programą.
Valstija tikisi nutiesti gamtinių dujų vamzdyną nuo telkinių Šiaurės Nuokalnės regione iki dujų skystinimo įmonės Ramiojo vandenyno pakrantėje.
Xi Jinpingas – jau antras iš svarbiausių pasaulio lyderių, per pastaruosius kelerius metus pabuvojusių Aliaskos didžiausiame mieste. Ankstesnis JAV prezidentas Barackas Obama per trijų dienų vizitą 2015 metais stengėsi atkreipti dėmesį į pasaulio klimato pokyčių poveikį. Keliais mėnesiais anksčiau Ankoridže su oficialiu vizitu apsilankė Norvegijos karalius Haraldas V.
Aliaskoje dėl jos geografinės padėties keliaujančių pasaulio lyderių lėktuvai dažnai nutupia papildyti degalų atsargų.1984 metais Ferbankso oro uoste per tokią trumpą viešnagę susitiko tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas (Ronaldas Reiganas) ir popiežius Jonas Paulius II.