Pastarąją Aukščiausiojo Teismo nutartį pasmerkė šalies generalinė prokurorė, kuri penktadienį atsistatydino iš pareigų.
N.Maduro perskaitė trumpą pareiškimą per televiziją šeštadienį po vidurnakčio – likus kelioms valandoms iki planuojamų masinių protestų prieš vyriausybę.
„Pasiekėme svarbų susitarimą, kad išspręstume šią kontroversiją“, – sakė N.Maduro, o jo kalbą transliavo nacionalinis radijas ir televizija.
Šalies prezidentas sulaukė aršios kritikos ir iš savo aplinkos: Venesuelos generalinė prokurorė Luisa Ortega pasmerkė trečiadienį priimtą Aukščiausiojo Teismo nutartį, sutvirtinusią prezidento socialisto galias.
Šie sprendimai, kurie iš esmės paleido opozicijos kontroliuojamą Nacionalinę Asamblėją ir atėmė iš įstatymų leidėjų teisinę neliečiamybę, „pažeidžia konstitucinę tvarką“.
Opozicijos grupės pakvietė Venesuelos gyventojus šeštadienį rinktis į masinius gatvės protestus. N.Maduro oponentai paragino iki šiol prezidentui ištikimą kariuomenę veikti, nes jis perversmo keliu įtvirtino savo galias.
Opozicija nepasiduoda
Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Julio Borgesas penktadienį atsisakė susitikti su N.Maduro.
Prezidentas „yra atsakingas už konstitucinės tvarkos pažeidimą“, sakė jis. Anot J.Borgeso, N.Maduro negali dabar „apsimetinėti tarpininku“.
Jis anksčiau paragino kariuomenę ir kitas institucijas pasekti L.Ortegos pavyzdžiu ir pasisakyti prieš N.Maduro.
„Dabar yra metas paklusti savo sąžinės įsakymams“, – pareiškė J.Borgesas.
Spaudimą N.Maduro daro ir užsienio lyderiai. Amerikos valstybių organizacija (OAS) pirmadienį Vašingtone rengia neeilinę sesiją, per kurią bus aptarta Venesuelos krizė.
13 OAS narių, įskaitant įtakingąsias Argentiną, Braziliją ir Meksiką bei JAV, nori paskelbti Venesuelos Aukščiausiojo Teismo nutartis „nesuderinamomis su demokratija ir pažeidžiančiomis konstitucinę tvarką“.
Griežtos kritikos N.Maduro vyriausybei anksčiau nevengė ir OAS generalinis sekretorius Luisas Almagro.
Pietų Amerikos ekonominis blokas MERCOSUR, sustabdęs Venesuelos narystę gruodį, šeštadienį surengs derybas dėl krizės, pranešė Argentina.
Kova dėl valdžios
Opozicijos centro ir dešiniųjų pažiūrų koalicija „Demokratinės vienybės apskritasis stalas“ (MUD) 2015 metų gruodį triuškinamai laimėjo parlamento rinkimus.
Teismas savo ruožtu blokavo kiekvieną įstatymą, išleistą opozicijos kontroliuojamo parlamento.
Venesuelai priklauso didžiausios pasaulyje naftos atsargos, tačiau kritus kainoms sumažėjo pajamos, todėl ėmė trūkti maisto, vaistų ir būtiniausių prekių.
N.Maduro šalies vadovo poste turėtų likti iki 2018-ųjų spalio. Tačiau jam teko gintis nuo opozicijos bandymo surengti balsavimą dėl jo nuvertimo iš pareigų.
Opozicijos grupės savo ruožtu paragino gyventojus rinktis į masinius protestus.
Socialistų prezidentas N.Maduras dėl valdžios ilgiau kaip metus smarkiai nesutarė su centro dešinės opozicija.
Venesuelą jau ne vienerius metus krečia gili ekonominė krizė. Šalyje pradeda stigti maisto, gyventojai pradėjo rengti maištus, smarkiai padaugėjo smurtinių nusikaltimų.
Kilus šiai krizei imta nerimauti dėl stabilumo Venesueloje, kurioje nuo 1992 metų buvo bandyta tris kartus surengti karinį perversmą.
Savo kalboje vėlų penktadienį N.Maduro savo šalininkams sakė: „Venesueloje pilnai veikia Konstitucija, civilinės, politinės ir žmogaus teisės bei žmonių valdžia.“
Jis pažadėjo „dialogu ir remdamasis Konstitucija išspręsti aklavietę“ tarp generalinės prokurorės ir teismo.