Jei V. Putinas neras būdų, kaip įveikti jų nepasitenkinimą, jam ir visai Rusijai viskas gali baigtis nelabai gerai, skelbia „Bloomberg“ redakcijos skiltis.

Opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno vadovaujamam Kovos su korupcija fondui paskelbus tyrimo, susijusio su šalies premjeru Dmitrijumi Medvedevu, rezultatus, sekmadienį, kovo 26 d. dešimtys tūkstančių žmonių daugiau nei 80 Rusijos miestų išėjo į gatves. Fondo sukurtame filme, kuris „YouTube“ svetainėje jau buvo peržiūrėtas daugiau nei 13 mln. kartų, pasakojama apie D. Medvedevo jachtas, vynuogynus, prabangias rezidencijas Rusijoje ir užsienyje, dalį kurių finansuoja įtakingi verslininkai, atsidėkodami už tai, kad per valdžios malonę pasiekė sėkmę.

Nepaisant to, kad praeitą sekmadienį protesto akcijos pasirodė gana nedidelio masto palyginus su 2011-2012 m. demonstracijomis, kai žmonės protestavo prieš parlamento rinkimų rezultatų klastojimą, ir kai į gatves išėjo daugybė jaunų Rusijos gyventojų, vis dėlto jie tapo garsiu priekaištu V. Putinui ir jo represyviems valdymo būdams. Daugiau nei 10 metų jis ignoruoja įstatymo diktatūros principus, padėdamas susikrauti turtus savo sąjungininkams ir bausdamas savo oponentus. Toks metodas taikomas visoje biurokratinėje hierarchijoje, jis griauna verslininkystės pamatus ir riboja ateities kartų galimybes. Surežisuoti rinkimai leido jam sustiprinti teisėkūros institucijų kontrolę, tuo pat metu dar labiau pagilinus tą bedugnę, kuri skiria jį nuo tautos.

Protestai Rusijoje

Ką V. Putinas gali padaryti dabar? Jei jis paaukos D. Medvedevą – net jei jis iš tiesų to nori – tai nieko nepakeis, nes korumpuota sistema išliks. Rusijai ir jos tautai palankiausia reakcija – prasidėjusi tikra kova su korupcija, įtvirtinta nuosavybės teisė, organizuoti sąžiningi ir laisvi rinkimai – taip pat mažai tikėtina, nes tokiu atveju V. Putinui tektų paleisti iš rankų valdymo svirtis.

Tačiau toliau viską daryti kaip anksčiau taip pat nėra išeitis: jei gana daug Rusijos piliečių praras kantrybę ir nuspręs, kad nėra kito pasirinkimo, gali kilti revoliucija. Jei įvykiai klostytųsi pagal pastarąjį scenarijų, gali susiformuoti režimas, kuris bus dar blogesnis, nei V. Putino režimas.

Prezidento rinkimai Rusijoje, kurie įvyks 2018 metais, suteikia V. Putinui galimybę žengti nedidelį žingsnį teisinga kryptimi. A. Navalnas teigia norintis dirbti sistemos viduje ir dalyvauti rinkimuose, nepaisydamas visų Kremliaus bandymų jį diskvalifikuoti, taip pat nepaisydamas to, kad valdžia kontroliuoja visas pagrindines žiniasklaidos priemones.

Jei A. Navalnui bus suteikta galimybė dalyvauti rinkimuose, tai gali pasitarnauti kaip Rusijos gyventojų nepasitenkinimo išleidimo vožtuvas, padidinti nugalėtojo režimo legitimumą ir galbūt netgi padėti rasti naujus būdus, kaip išspręsti Rusijos problemas. Jei V. Putinas nuoširdžiai tiki savo neprilygstamai aukštais reitingais, argi jam reikia bijoti konkurentų?

Prieš ką žmonės protestavo?

Išoriškai atrodo, kad protestai yra reakcija į A. Navalno ir jo Antikorupcijos fondo ilgai vykdytą tyrimą, kuris buvo paskelbtas vaizdo įrašų svetainėje „YouTube“. 50 min. trunkančioje vaizdo medžiagoje pranešama, kad Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas sukūrė „korupcijos imperiją“ su prabangiu nekilnojamuoju turtu, jachtomis ir vynuogynais. Vaizdo medžiaga buvo paskelbta kovo 2 d. ir nuo to laiko buvo peržiūrėta daugiau nei 13 mln. kartų.

Kiek žmonių išėjo į gatves?

Neabejotinai daug daugiau nei buvo tikėtasi: manoma, kad sekmadienį susirinkusių žmonių skaičius buvo didžiausias nuo 2011 m., kai vyko antivyriausybiniai protestai.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad nesankcionuotos demonstracijos buvo užfiksuotos daugybėje Rusijos miestų, įskaitant Sankt Peterburgą ir Vladivostoką. Bet didžiausios minios susirinko Maskvoje: valstybinė naujienų agentūra „TASS“ pranešė, kad į gatves išėjo 8 tūkstančiai žmonių.

Tačiau dar neprasidėjus sekmadienio protestams, CNN užfiksavo daug policijos pareigūnų – tarp jų ir riaušių policininkus bei pareigūnus, persirengusius paprastais drabužiais – kurie būriavosi netoli miesto centro esančioje geležinkelio stotyje ir suiminėjo atvykstančius opozicijos rėmėjus.

Oficialiai Rusija skelbia, kad suimta 500 protestuotojų, bet žmogaus teisių organizacijos teigia, kad vien Maskvoje buvo sulaikyta nuo 700 iki 1000 žmonių. Sekmadienį CNN užfiksavo, kaip policininkai stūmė protestuotojus, bet per didelio jėgos panaudojimo nepastebėta.

Kaip reagavo Kremlius?

Iš pradžių Kremlius tylėjo. Atrodė, kad valstybinė žiniasklaida ignoravo sekmadienį vykusius protestus. Pirmadienį žurnalistų paklaustas apie tai, kodėl televizija nepranešė apie protestus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė transliacijų suvaržymą.

„Mes necenzūruojame televizijos kanalų. Televizijos rodo tai, kas joms atrodo svarbu... Dabar tiek būdų gauti informaciją, kad būtų neteisingas sakyti, jog informacijos sklaida buvo ribojama“, – pareiškė D. Peskovas.

Tačiau D. Peskovas pasmerkė „nelegalias“ eitynes, nurodęs, kad protestų koordinatoriams buvo pasiūlytos dvi alternatyvios vietos demonstracijoms, bet jos abi buvo atmestos. Opozicinių protestų organizatoriai pareiškė, kad nurodytos vietos net ne Maskvoje.

Ketvirtadienį Maskvos policijos departamentas paskelbė pranešimą, raginantį žmones nedalyvauti protestuose, kuriuos pavadino nelegaliais, ir įspėjo, kad gresia didelė provokacijų, skirtų pažeisti viešąją tvarką, rizika.