Knygoje pateikiama nuotraukų kolekcija, priklausanti A. Hitlerio asmens sargybiniui Rochusui Mischui, leidžia iš arčiau pažvelgti į privatų nacių diktatoriaus ir jam artimų žmonių gyvenimą. Šiose nuotraukose galima išvysti ir A. Hitlerį bei E. Braun, kartu su kitais besiilsinčius Berghofo rezidencijoje.

Detalės apie A. Hitlerio paskutines gyvenimo akimirkas ir jo asmeninį gyvenimą sugulė R. Mischo knygoje „Hitlerio paskutinis liudininkas („Hitler's Last Witness“).

R. Mischas mirė Berlyne 2013-ais, būdamas 96 metų.

Rochus Mischus

Knygos redaktorius Martinas Mace’as sakė, kad 1945 metų balandžio 30 dieną R. Mischas buvo prie komutatoriaus A. Hitlerio bunkeryje, kai sulaukė pranešimo iš generolo Wilhelmo Keitelio. Pranešime buvo teigiama, kad jam nepavyko prasilaužti pro sovietų apsuptį aplink Berlyną, ir kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga – neišvengiama ir ranka pasiekiama.

„Netrukus po to R. Mischas išgirdo kaip A. Hitleris ramiai kalbasi su Martinu Bormannu ir kitais. Jis pažvelgė ir pamatė, kaip A. Hitleris įeina į savo kabinetą, o paskui jį seka Eva, dabar ponia Hitler, – kalbėjo M. Mace’as. – Jis pamatė Otto Guensche, fiurerio asistentą, uždarantį paskui ką tik susituokusią porą duris. O. Guesche pasakė R. Mischui, kad vadas nenori būti trukdomas.“

Eva Braun ir Adolfas Hitleris

„A. Hitleris paspaudė O. Guensche ranką ir pasakė jam, kad visi kareiviai atleisti nuo savo lojalumo priesaikos. A. Hitleris jau buvo pasakęs savo asistentui, kad nenori, kad iš jo kūno būtų viešai tyčiojamasi, kaip iš Benito Mussolini kūno, tad norėtų, kad jo lavonas būtų sudegintas, – toliau pasakoja M. Mace’as. – Tai O. Guensche jau buvo suderinęs su SS Reicho saugumo tarnybos pareigūnu, kuris padėjo R. Mischui prie komutatoriaus. Bunkeryje visi nervingai lūkuriavo. Tada pasigirdo kažkoks bruzdesys. Kabineto durys buvo atidarytos ir T. Mischas pažvelgė į vidų.“

T. Mischas savo redaktoriui pasakojo: „Mano žvilgsnis pirmiausia užkliuvo už Evos. Ji sėdėjo pritrauktomis kojomis, galva buvo palinkusį į A. Hitlerį. Jos batai buvo po sofa. Netoli jos… miręs A. Hitleris. Jo akys buvo atmerktos ir išsprogusios, galva šiek tiek nusvirusi į priekį.“

Adolfas Hitleris

Kai 1939 metų Lenkijos kampanijoje R. Mischas patyrė rimtus sužalojimus, jis sulaukė kvietimo prisijungti prie A. Hitlerio SS asmens sargybinių gretų. Čia jis tarnavo iki karo pabaigos fiurerio asmens sargybiniu, pasiuntiniu, atstovu ir galiausiai komunikacijos vadovu.

„A. Hitleris paspaudė O. Guensche ranką ir pasakė jam, kad visi kareiviai atleisti nuo savo lojalumo priesaikos. A. Hitleris jau buvo pasakęs savo asistentui, kad nenori, kad iš jo kūno būtų viešai tyčiojamasi, kaip iš Benito Mussolini kūno, tad norėtų, kad jo lavonas būtų sudegintas, – toliau pasakoja M. Mace’as. – Tai O. Guensche jau buvo suderinęs su SS Reicho saugumo tarnybos pareigūnu, kuris padėjo R. Mischui prie komutatoriaus. Bunkeryje visi nervingai lūkuriavo. Tada pasigirdo kažkoks bruzdesys. Kabineto durys buvo atidarytos ir T. Mischas pažvelgė į vidų.“

Dėl savo artimo kontakto su nacių diktatoriumi R. Mischas galėjo stebėti daugybę dalykų ir mano, kad A. Hitleris ir E. Braun buvo meilužiai gerokai seniau, nei tai iškilo į viešumą.

Rochus Mischus

„Pavyzdžiui, Eva buvo pristatoma personalui ir lankytojams Berghofe kaip „ūkvedė“, – sako M. Mace’as. – Tačiau jos ir A. Hitlerio kambariai turėjo bendras duris. Kiekvienas netrukus susidarydavo savo nuomonę apie tai. Jis taip pat matė Evą „lengvais naktiniais marškiniais“ svečių kambaryje, kai ėjo perduoti A. Hitleriui skubų pranešimą. Eva prie burnos pridėjo pirštą, taip liepdama R. Mischui nieko nesakyti.

R. Mischas išbėgo iš kambario, visai neabejodamas, kad bus atleistas iš A. Hitlerio asmens sargybinių (arba dar blogiau!), bet panašu, kad Eva A. Hitleriui nieko apie tai nepasakė. Jis taip pat tvirtina, kad girdėjo kaip Eva ir Magada Goebbels deklaravo savo apsisprendimą mirti su savo vyrais. „Mes su jais gyvenome, mes su jais ir mirsime“, – sakė jos.“

R. Mischas taip pat patvirtino, kad Rudolfas Hessas neturėjo A. Hitlerio leidimo vykti į Jungtinę Karalystę tartis dėl savo kapituliacijos sąlygų.

„Jis matė, kaip šią žinią R. Hesso aistentas Karlas-Heinzas Pintschas perdavė A. Hitleriui, – toliau pasakojo M. Mace’as. – A. Hitleris buvo pasipiktinęs, nenuilsdamas sau kartojo: „Kodėl jis su manimi taip pasielgė?“ Visi, kurie žinojo apie R. Hesso apsilankymą Didžiojoje Britanijoje, buvo suimti ir išsiųsti į Zachsenhauzeno koncentracijos stovyklą. Negali būti abejonių dėl to, kad R. Hessas neturėjo A. Hitlerio leidimo vykti į Jungtinę Karalystę.“

„Pavyzdžiui, Eva buvo pristatoma personalui ir lankytojams Berghofe kaip „ūkvedė“, – sako M. Mace’as. – Tačiau jos ir A. Hitlerio kambariai turėjo bendras duris. Kiekvienas netrukus susidarydavo savo nuomonę apie tai. Jis taip pat matė Evą „lengvais naktiniais marškiniais“ svečių kambaryje, kai ėjo perduoti A. Hitleriui skubų pranešimą. Eva prie burnos pridėjo pirštą, taip liepdama R. Mischui nieko nesakyti.

Kas tas Rochusas Mischas?

A. Hitlerio asmens sargybinis buvo paskutinis likęs gyvas fiurerio palydos narys, buvęs kartu su juo Berlyno bunkeryje tą dieną, kai jis mirė.

R. Mischas priklausė SS ir nuoširdžiai žavėjosi A. Hitleriu, kurį vadino „viršininku“.

Jis ėjo telefono operatoriaus pareigas požeminiame bunkeryje, kai A. Hitleris ir jo žmona E. Braun 1945 metų balandžio 30 dieną nusižudė.

R. Mischas mirė ligoninėje, esančioje mažiau nei už penkių kilometrų nuo bunkerio vietos netoli Brandenburgo vartų.

Jis gimė 1917 metais, o prie SS prisijungė 1937-aisiais. Kai mūšyje patyrė stiprius sužalojimus, buvo paskirtas į fiurerio SS palydos gretas.

Po karo jis atkakliai tvirtino niekada negirdėjęs, kad A. Hitleris kalbėtų apie žydų naikinimą, kaip ir nebuvo niekada paprašytas perduoti pranešimą apie holokaustą per jam patikėtą įrangą.

„Jis buvo toks mielas, toks draugiškas“, – kartodavo R. Mischas.