Nyderlandų parlamento rinkimuose vis dar skaičiuojami balsai, tačiau jau suskaičiavus 93.5% balsų dabartinio premjero M. Rutte pergalė yra užtikrinta, jo partijai, kaip atrodo dabar, pavyks laimėti 32 vietas parlamete.
Dėl antrosios vietos vis dar vyksta įtempta kova, tačiau jau dabar atrodo, kad G. Wilderso vadovaujama Laisvės partija (PVV) gaus 20 mandatų, Krikščionių demokratų kreipimasis“ ir Demokratų partijai (D66) turėtų tekti po 19 mandatų.
Nyderlandų premjeras M. Rutte žurnalistams sakė, kad rinkimų rezultatai, kurių metu jis lengvai laimėjo prieš populistą G. Wildersą rodo, kad žmonės tvirtai tarė ne „ne neteisingam populizmui“.
M. Rutte partija parado 9 mandatus iš turėto 41, tačiau liko stipriausia politine jėga. „Gražiausia yra tai, kad mes esame didžiausi", - sakė premjeras. Dabar dešinieji liberalai galės tęsti savo politiką. Turėdamas omenyje G. Vildersą, jis sakė: „Šiandien tai buvo demokratijos pergalė". Olandų rinkėjai, anot M. Rutte tarė „ne" blogajam populizmui.
G. Wildersas, komentuodamas rinkimų baigtį, kalbėjo: „Mes esame vieni rinkimų nugalėtojų. Bet žinoma, aš norėjau tapti stipriausia partija. Tai nėra 30 vietų, kurių aš tikėjausi". Prieš islamą ir Europos Sąjungą (ES) pasisakantis populistas rinkimų kovoje vylėsi palankesnių rezultatų. G. Vildersas koalicijos partneriams pasiūlė: „Jei įmanoma, aš mielai dalyvaučiau valdyme, bet jei ne (...), mes remsime kabinetą ten, kur reikalinga, sprendžiant klausimus, kurie mums yra svarbūs".
„Laimėjome vietų. Pirmoji pergalė pasiekta. Ir M. Rutte manęs dar neatsikratė“, – sakė jis.
Numatydamas, kad derybos dėl koalicijos gali užsitęsti kelias savaites ar net mėnesius, G.Wildersas ankstų ketvirtadienį pasisiūlė dirbti su naująja vyriausybe.
„Visgi norėčiau valdyti (valstybę) kartu kaip PVV, jei tai įmanoma. Bet jei tai nesuveiks...paremsime kabinetą, kur reikės, dėl mums svarbių klausimų“, – sakė jis.
Dauguma kitų partijų lyderių, įskaitant M.Rutte, pažadėjo nedirbti kartu su G.Wildersu, ir pasmerkė jo kurstytojišką retoriką bei nesiskaitymą su kitais.
Politologai: kalbėti apie atslūgusią įtampą dar per anksti
Nuosaikiosioms partijoms sėkmingi parlamento rinkimai Nyderlanduose parodė, kad Europai gali pavykti atsilaikyti prieš kylančią kraštutinių dešiniųjų bangą, tačiau kalbėti apie jau visiškai atslūgusių įtampą dar yra per anksti, sako politologai.
„Manau, kad Europai gali pavykti atsilaikyti (prieš kraštutinių dešiniųjų bangą). Yra pagrindo teigti, kad Nyderlanduose buvo toks didelis rinkėjų aktyvumas, nes nuosaikieji rinkėjai mobilizavosi, o tai įvyko tikriausiai dėl to, kas pernai nutiko per referendumą Jungtinėje Karalystėje ir prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Nyderlandų rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose trečiadienį balsavo 82 proc. rinkėjų.
Pasak R. Vilpišausko, toks didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu sunerimę rinkėjai ne tik aktyviau plūdo prie balsadėžių Nyderlanduose – tokia istorija gali pasikartoti ir vėliau šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuos Prancūzijoje ir parlamento rinkimuose Vokietijoje.
„Atrodo, kad tos diskusijos dėl Britanijos referendumo ir prezidento rinkimų JAV (...) veikia daugelį rinkėjų Europos šalyse“, – teigė politologas.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte lengvai įveikė kraštutinių dešiniųjų atstovo antiislamiškų pažiūrų populisto Geerto Wilderso parlamento rinkimuose mestą iššūkį, paaiškėjo ketvirtadienį dalinai suskaičiavus rinkėjų balsus.
VU TSPMI politologas Linas Kojala teigė, jog nepaisant liberalų pergalės, G. Wildersas sustiprins savo įtaką Nyderlandų parlamente.
„G. Wildersas, neslėpęs simpatijų Trumpui ir siūlęs referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, liko antroje vietoje ir gavo penkiais mandatais daugiau, nei praėjusiose rinkimuose, o valdantieji VVD prarado aštuonias pozicijas“, – BNS sakė L. Kojala.
„Net jei tai neatitinka Wilderso ambicijų, jo partija sustiprėjo, bus girdima ir matoma parlamento opozicijoje. Be to, panašu, jog tą (nuosaikiųjų pergalę Nyderlandų rinkimuose) lėmė įvairios aplinkybės, kurios nebūtinai pasikartos Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.
Anot L. Kojalos, premjeras M.Rutte prieš rinkimus pademonstravo lyderystę ir gebėjimą perimti dalį G. Wilderso argumentų neperžengiant tradicinių centro dešiniesiems būdingų ribų.
Daugelis ekspertų pripažįsta, jog ministro pirmininko vadovaujami liberalai šiek tiek pasistūmėjo į dešinę politinio spektro pusę, jog sumažintų Laisvės partijos įtaką, o tai įrodo pastarųjų dienų Nyderlandų vyriausybės konfliktas su Turkija.
Nyderlandų pareigūnai uždraudė Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti šalyje gyvenančią turkų bendruomenę dalyvauti referendume dėl prezidento galių išplėtimo.
D. Trumpo scenarijus nepasikartojo
Naujausi rezultatai rodo, kad M.Rutte formuos naująją koaliciją. Manoma, kad jis gali pasiūlyti bendradarbiauti partijai „Krikščionių demokratų kreipimasis“ (CDA) ir Demokratų partijai (D66), kurioms prognozuojama po 19 mandatų.
Tačiau sudėjus šių trijų partijų mandatus gautų 70 vietų nepakaktų suformuoti daugumą, kuriai reikia mažiausiai 76 mandatų, taigi koalicijai reikėtų dar vienos partijos.
„PVV nėra tokia revoliucinė „Trump‘iška jėga“, – AFP sakė Leideno universiteto ekspertas Geertenas Walingas.
„Žmonės daugiausiai kliaujasi atsakingais politikai“, – sakė jis, tačiau pripažino, kad PVV rezultatai „nebuvo maži“.
Analitikas taip pat atkreipė dėmesį į „tragišką“ Darbo partijos pasirodymą. Ši kairiosios pakraipos partija buvo mažesnioji koalicijos partnerė M.Rutte vadovaujamame kabinete.
Atrodo, kad parama šiai politinei jėgai smarkiai sumažėjo – suskaičiavus dalį balsų paaiškėjo, kad ji pelnys vos devynis mandatus. Tuo tarpu 2012-aisiais ji laimėjo 38 vietas parlamente.
Darbo partijos lyderis Lodewijkas Asscheris vėlų trečiadienį savo šalininkams sakė: „Rinkėjai pasisakė: kad ir kaip sudėtinga būtų, bet tai yra demokratija“.
Tuo tarpu didžiausią šuolį aukštyn patyrė jaunas ir charizmatiškas Jesse Klaveras, vadovaujantis kairiojo sparno žaliųjų partijai „GroenLinks“. Jai prognozuojama 16 mandatų parlamento žemuosiuose rūmuose, o ankstesniame parlamente ši partija turėjo tik keturis atstovus.
Rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose siekė 81 proc., o tai yra vos keliais procentais mažiau nei 1977 metais užfiksuotas rekordinis 88 proc. aktyvumas.
M. Rutte galiausiai gavo naudos iš savo griežtos pozicijos diplomatiniame ginče su Ankara. Nyderlandų pareigūnai uždraudė Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti šalyje gyvenančią turkų bendruomenę dalyvauti referendume dėl prezidento galių išplėtimo.
Kas Nyderlanduose galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją?
Partijos, Nyderlandų parlamente iškovojusios didžiausią mandatų skaičių, lyderis Markas Rutte bus tas, kuris vadovaus formuojant naują vyriausybę. Greičiausiai VVD partijai, norinčiai sudaryti valdančiąją koaliciją, reikiamą 76 mandatų daugumą 150 vietų parlamente surinkti padėtų dar trys politinės jėgos.
Remiantis kol jas suskaičiuotas balsais ir naujausiomis rinkėjų apklausomis, VVD parlamente atiteks 33 vietos. Tiek Nyderlandų Krikščionys demokratai, tiek partija „Demokratai 66“ tikisi gauti po 19 mandatų, taigi būtent jų kandidatūras formuojant vyriausybę greičiausiai svarstys M. Rutte. Deja, bendrai šios trys partijos turėtų tik 69 vietas parlamente, o tai dar ne dauguma.
Skandalingasis ultranacionalistas Geertas Wildersas, kurio „Laisvės partija“ (PVV) taip pat nusitaikiusi į 20 mandatų, į derybas greičiausiai kviečiamas nebus, nors dar naktį prasitarė sutiksiąs su tokiu siūlymu. Visos didžiosios Nyderlandų partijos leido nedviprasmiškai suprasti, kad su radikaliosios dešinės politine jėga dirbti nenori.
Iki šiol M. Rutte‘ės koalicijos partnere buvusi socialdemokratinės pakraipos „Darbo partija“ (PvdA) šiuose rinkimuose pasirodė itin prastai – vietoj 38 mandatų partijai greičiausiai liks vos 9.
Į parlamentą taip pat gali patekti partija „GreenLeft“ ir jos jaunasis lyderis Jesse‘as Klaveris. Jai prognozuojama 16 mandatų, tad neatmetama galimybė, jog ši politinė jėga atliks bene lemiamą vaidmenį formuojant koaliciją.
Ekspertai pabrėžia, kad greitai rezultatų galime ir nesulaukti: derybos gali užtrukti ir kelis mėnesius.
Smūgis kairiesiems
Tuo tarpu Eurogrupės pirmininko Jeroen Dijsselbloemo vadovaujama kairiosios pakraipos Darbo partija buvo nubausta rinkėjų: iki šiol turėjusi 38 vietas, dabar ji tikriausiai išsaugos tik devynis mandatus, rodo pirminiai rezultatai.
Atrodo, kad šalininkai nusigręžė nuo Darbo partijos dėl jos vaidmens pastaruosius ketverius metus įgyvendinant griežtą taupymo programą. Darbo partija buvo mažesnioji koalicijos partnerė M. Rutte vadovaujamame kabinete.
Darbo partijos infrastruktūros ir aplinkos valstybės sekretorė Sharon Dijksma sakė, kad šis pralaimėjimas yra „milžiniškas smūgis mums visiems, ir manau, kad visiems socialdemokratams šį vakarą liko rėžis sieloje“.
Sh.Dijksma pridūrė, kad jos partija ketverius metus „stengėsi sąžiningai ir protingai temti šalį iš krizės, bet šie rezultatai nebuvo įtikinamai perteikti mūsų rinkėjams“.