Kaip remdamasis diplomatiniais šaltiniais praneša Vokietijos dienraštis „Bild“, Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu buvo žadėjęs nevykti į Nyderlandus prieš šalyje vyksiančius rinkimus, kadangi jo vieši pasisakymai galėtų sustiprinti islamo priešininkus. Juk viena iš aštriausių priešrinkiminės kampanijos Nyderlanduose temų – musulmonų tikėjimo imigrantai ir su jų integracija susijusios problemos.
Tokį pažadą jis buvo davęs Vokietijos užsienio reikalų ministrui Sigmarui Gabrieliui, – praneša televizijos žinių kanalas n-tv. Kai šeštadienį Cavusoglu vis viena susirengė į Nyderlandus, jo lėktuvui nebuvo leista nutūpti.
Panašus scenarijus vėlų šeštadienio vakarą kartojosi ir su Turkijos šeimos ministre Fatma Betül Sayan Kaya. Roterdamo meras, iš Maroko kilęs Ahmedas Aboutalebas, sekmadienį prabilo apie „gėdingą klaidinimą“. Turkijos generalinis konsulas užtikrinęs jį, kad jokie vieši pasisakymai mieste neplanuojami, nors ministrė tuo metu jau buvo kelyje į Roterdamą. Be to, turkai mėginę klaidinti olandų policiją, vienu metu pasiųsdami Roterdamo link kelias autokolonas, – piktinosi meras.
Nevaldomų emocijų protrūkis ar tiesiog sukta taktika?
„Gėda visai Nyderlandų vyriausybei“. Šie įvykiai – „juoda diena Europos demokratijai“, – „twitterio“ paskyroje į M. Ruttes sprendimą reagavo R. T. Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas. O Turkijos finansų ministras Naci Agbalas valstybinei žinių agentūrai Anadolu prabilo apie Europoje vėl prisikeliantį „nacionalsocializmą“.
Buvo aišku, kad Nyderlandų reakcija prieš pat rinkimus bus kur kas aštresnė nei po jų. O kuo aštresnė olandų reakcija, tuo didesni prezidento R. T. Erdogano partijos AKP šansai mobilizuoti prezidentinės sistemos šalininkus, taip pat ir gyvenančius Nyderlanduose, – analizuoja Vokietijos savaitraščio „Die Zeit“ žurnalistas Matthias Krupa.
Turkijos lyderis sąmoningai ieško konfrontacijos su Vakarais, kiekvieną, kuris stojasi jam skersai kelio, išvadindamas fašistais ir naciais. Santykių su Europos valstybėmis eskalacija jam tik į naudą: padeda kurti priešų apsuptos demokratiškos Turkijos ir veidmainiškų, „islamofobiškų“ „nacistinių“ Vakarų priešpriešą. Tuo būdu Erdoganas siekia apie save sutelkti kuo daugiau rinkėjų, gausina savo rėmėjų gretas tiek pačioje Turkijoje, tiek ir Europoje.
Rinkiminė pagalba Olandijos imigrantų partijai „Denk“
Turkų nuotaikos Nyderlanduose rodo, jog R. T. Erdogano taktika veikia. Žinia, kad Turkijos šeimos ministrė nekalbės Roterdame susirinkusiems žemiečiams, šeštadienio vakare žaibiškai pasklido išmaniaisiais telefonais. Priešais Turkijos konsulatą susirinko tūkstantinė minia. „Sudirbti žydai! Sudirbtas Wildersas!“ – aidėjo šauksmai. Nors vyresnieji mėgino raminti jaunesniųjų įtūžį, šis netruko prasiveržti smurtu: į policiją lėkė akmenys ir gėlių puodai. Policija irgi nesismulkino: pasitelkė gumines lazdas, raitąją policiją, šunis, vandens patrankas.
Kai po pusantros valandos trukusių susirėmimų atvažiavo greitosios pagalbos mašinos, demonstrantai įsiutę šaukė: „Palikit juos gulėti. Tai – tik turkai, Juk jūs mūsų nekenčiat!“ – informuoja Roterdame lankęsi Vokietijos dienraščio „Tagesspiegel“ korespondentai.
Jų kalbinti turkai sakėsi esą šokiruoti. Turkas iš Amsterdamo Zeki Korkmazas prispažino neplanavęs remti Erdogano prezidentinės sistemos, bet po Roterdamo įvykių apsigalvojęs: „Olandijos vyriausybės reakcija turkus čia išties suvienijo.“ O 57-erių Ismailas Sarikaya, gyvenantis Amsterdame jau 40 metų, sakė iki šiol balsuodavęs už M. Ruttes liberaliai konservatyvią „Liaudies partiją už laisvę ir demokratiją“ (VVD), tačiau dabar jam ši partija „mirė“, lygiai kaip ir daugeliui jo pažįstamų turkų. Trečiadienį jis savo balsą atiduos migrantų partijai „Denk“.
Prieš dvejus metus dviejų turkų įkurtą migrantų partiją „Denk“ Nyderlandų parlamente kol kas atstovavo tik du nariai, abu kilimo turkai. Ideologiškai ji artima Erdogano partijai AKP.
„Denk“ prisistato kaip kovotoja prieš rasizmą, už lygias vyrų ir moterų, migrantų ir vietinių teises: ne migrantai turi prisitaikyti prie vietinės visuomenės, o vietiniai turi pripažinti imigrantus su jų kitoniškumu, su visu kuo, kas svarbi konservatyviems musulmonams, „kol jie laikosi įstatymų.“
Tačiau „Denk“ turi ir kitą veidą, ne mažiau įtūžusį nei Wilderso partijos, – analizuoja Vokietijos dienraštis „Die Welt“. Šis veidas sušmėžuoja, kai partijos lyderis, turkas Tuhanas Kuzu atsisako paduoti ranką Izraelio premjerui, kai nė vienu kritišku žodžiu nepalydi masinių suėmimų Turkijoje, kai turkakilmių lojalumą R. T. Erdoganui laiko kone svarbesne už lojalmą šaliai, kurioje gyvena. (Beje, už Erdoganą pereituose rinkimuose balsavo 70 procentų Olandijos turkų.)
Integracijos problemos Olandijoje dar užaštrės
Kurstytojišką Turkijos lyderių darbą uoliai remia ir šalies žiniasklaida. Viename Turkijos dienraštyje Vokietijos kanclerė vaizduojama su Hitlerio ūsais ir raiščiu su svastika ant rankovės, kitoje – su nacių pasveikinimui ištiesta ranka. Dar kitas Turkijos leidinys netiesiogiai ragina tautiečius pilietiniam karui: „Nyderlandai turi 48.000 karių. Mes Nyderlanduose turime 400.000 turkų.“
„Sutriuškinkim tą mažą nykštukę Olandiją!“ – aidu atsiliepia internetinė turkų bendruomenė, komentuodama tinkle Roterdamo riaušes vaizduojantį video. Policijos prieš demonstrantus panaudotos prievartos įkaitinti, net Vokietijos turkai žada važiuoti į kaimyninę šalį savo tautiečių paremti.
Arba vėl kita simbolinė neapykantos akcija: turkų vyriausybinės partijos AKP šalininkai savo protestą išreiškia, pjaustydami per pusę ir išspausdami apelsinus – tai užuomina į oranžinę Nyderlandų karalystės spalvą „Oranje“. Taip remiami „tikrosios tėvynės“ patriotai turkai, nepatenkinti „pamote Olandija“.
Turkakilmiai dabar nusigręš nuo Nyderlandų ir atsigręš į Turkiją, – stebėdamas emocinę spiralę, perspėja turkų kilmės docentas iš Roterdamo Caglaras Köseoglu. „Integracijos problemos, apie kurias Nyderlanduose taip dažnai diskutuota, ateityje tik aštrės.“
„Mes irgi esame išdidi šalis“
Bet ir olandams sunkiai sekasi valdyti emocijas. Ypač giliai įskaudino kaltinimas nacizmu. Juk nacionalsocializmo laikais vokiečių bombonešiai Nyderlandų miestus pavertė griuvėsiais ir pelenais, tuo tarpu kai su Turkija nacių Vokietija 1941 metais buvo pasirašiusi draugystės ir nepuolimo sutartį. Anų laikų nuotraukose šalimais plevėsuoja vėliavos su svastika ir su pusmėnuliu.
Kalbėdamas sekmadienį per Olandijos televiziją, Markas Rutte teigė nesileisiąs šantažuojamas. „Mes irgi esame išdidi šalis“, – sakė jis. Turkijos reikalavimą atsiprašyti jis atmetė. Jei Turkija atsisakys kalbėtis, kabinetas esąs pasirengęs „labai griežtoms priemonėms“.
Premjero poziciją ir jo sprendimą neįsileisti ministrų palaikė visos partijos, išskyrus piratų partiją. O Geertas Wildersas pakomentavo su jam būdingu sarkazmu: „Rutte prisimena turįs kiaušius tik tada, kai PVV daro spaudimą ir kai ties slenksčiu rinkimai.“ Jis reikalavo atšaukti iš Turkijos Nyderlandų ambasadorių, o reaguodamas į kaltinimus nacizmu, „twitterio“ paskyroje replikavo: „Visiems Erdoganui pritariantiems turkams Nyderlanduose sakau: keliaukit į Turkiją ir nebegrįžkit!“.
Sunku pasakyti, kam rinkimuose labiau padės pastarųjų dienų eskalacija: Wilderso „Laisvės partijai“ ar Ruttes VVD, pastaruoju metu migracijos klausimais besiorientuojančiai į Wilderso kursą. Savo sprendimu Markas Rutte pademonstravo, kad ir be Geerto Wilderso Nyderlanduose sugebama priimti ryžtingus ir drąsius sprendimus.
Antra vertus, turkų sukeltos riaušės galėtų teikti argumentų visiems tiems, kurie įsitikinę, jog Nyderlanduose situacija darosi sunkiai kontroliuojama, – komentuoja Vokietijos televizijos žinių kanalas n-tv. Vis dėlto ir kelios dienos prieš rinkimus padėtis išlieka neaiški: 75 procentai šalies rinkėjų sakosi vis dar neapsisprendę, kam atiduoti savo balsą.