Aukšto rango rusų diplomatas įveltas į skandalą dėl ryšių su Baltaisiais rūmais. Jau ilgą laiką dirbantis Vašingtone S. Kisliakas minimas tyrimuose dėl galimų D. Trumpo patarėjų ryšių su Rusija. Pastarosiomis savaitėmis dėl kontaktų su S. Kisliaku iš pareigų atleistas aukšto rango D. Trumpo patarėjas ir netgi imta kalbėti apie galimai dėl šio skandalo postų neteksiančius kitus aukšto rango valdininkus, rašo time.com.
Valdininkas iš Baltųjų rūmų patvirtino įvykusio susitikimo tarp D. Trumpo žento Jaredo Kushnerio, nuo pareigų nušalinto D. Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno ir S. Kisliako faktą. Teigiama, kad šis susitikimas įvyko 2016 m. gruodžio mėn. D. Trumpo dangoraižyje „Trump Tower“. Kalbintas valdininkas šį susitikimą pavadino trumpu mandagumo ženklu. M. Flynnui Baltuosius rūmus palikti teko praėjusį mėnesį, kai jis suklaidino JAV viceprezidentą Mike’ą Pence‘ą, atsakydamas į klausimą, ar jis su ambasadoriumi telefoninio pokalbio metu aptarė JAV Rusijai taikomų sankcijų klausimą.
Kovo 2 d. aptarti du susitikimai, kuriuose dalyvavo Alabamos valstijai atstovaujantis senatorius Jeffas Sessionsas ir S. Kisliakas ir kurie įvyko praėjusių metų liepos ir rugsėjo mėn. Šiais susitikimais imta domėtis kilus įtarimams dėl galimo Rusijos vaidmens įsilaužiant į Demokratų partijos elektroninio pašto paskyras. Žvalgybininkai savo ruožtu padarė išvadą, kad būtent Maskva surengė elektronines atakas, siekdama rinkimų rezultatus pakreipti D. Trumpo naudai. Surengtame posėdyje J. Sessionsas paneigė turėjęs kontaktų su Rusijos atstovais ir nė nesiteikė paminėti susitikimų su S. Kisliaku.
Komentuoti susiklosčiusios situacijos Rusijos ambasada JAV nepageidavo.
Nors Baltieji rūmai paneigė šią informaciją pavadindami visa tai raganų medžiokle, buvę J. Sessionso kolegos tokį jo aplaidumą įvertino itin rimtai. Jis atsisakė Teisingumo departamento tyrimo, o demokratai paragino jį trauktis iš pareigų.
Vis dėlto atrodo mažai tikėtina, kad S. Kisliakas – tokį sąmyšį galėjęs sukelti asmuo. Per ilgus diplomatinės karjeros metus jis atrodė kaip tipinis pasaulio pasiuntinys, rengiantis priėmimus, arbatos gėrimo pasisėdėjimus ir forumus – būtinus bet kurio ambasadoriaus dienotvarkės atributus. Ambasadoriumi JAV 2008 m. paskirtas S. Kisliakas reguliariai lankydavosi įvairiuose susitikimuose.
Diplomatinės tarnybos JAV pradžioje jis neretai atverdavo Rusijos ambasados duris, kviesdavo vakarieniauti užsienio politikos profesionalus, Pentagono atstovus, žurnalistus ir Kongreso darbuotojus. Šiuose priėmimuose dalyvavę asmenys apibūdina S. Kisliaką kaip malonų ir draugišką diplomatą, nepasižymintį garsiojo jo vadovo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo rafinuotumu ir konfrontaciniu nusiteikimu.
2015 m. S. Kisliakas į ambasadą arbatos atvykti pakvietė Vašingtone dirbančių žurnalistų būrį, tarp kurių buvo ir naujienų agentūros „The Associated Press“ atstovas. Šis susitikimas buvo skirtas šiltesniems santykiams tarp JAV ir Rusijos plėtoti nepaisant Rusijos įvykdyto Krymo užėmimo ir Ukrainos krizės. S. Kisliakas teigė, kad JAV ir Rusijos santykiai gali būti išgelbėti, ir išreiškė ketinimus itin aktyviai kovoti su karikatūrišku ir antirusišku jo atstovaujamos šalies valdžios pateikimu JAV žiniasklaidoje. Spaudos konferencijoje, kurioje J. Sessionsas pareiškė atsiribojantis nuo tyrimo, skirto nustatyti D. Trumpo kampanijos ir Rusijos ryšius, jis patvirtino aptaręs tam tikrus klausimus su S. Kisliaku, tarp kurių buvo ir kova su terorizmu. Jo teigimu, susitikimas pakrypo konfrontacine linkme, kai buvo iškeltas Ukrainos klausimas.
66-erių S. Kisliakas didžiąją ilgą laiką trunkančios diplomatinės karjeros dalį periodiškai vis blaškosi tarp JAV ir Rusijos. Pirmasis jam tekęs postas užsienyje – Sovietų Sąjungos delegato kėdė Jungtinėse Tautose (JT), Niujorke, kur dirbti jis pradėjo XX a. devintajame dešimtmetyje. Kelerius metus jis praleido dirbdamas Sovietų Sąjungos ambasadoje Vašingtone. 1989 m. jis grįžo į Maskvą, kur dirbo aukšto rango valdininku Užsienio reikalų ministerijoje. Po to sekė ambasadoriaus darbas Belgijoje ir tuo pačiu metu eitos Maskvos pasiuntinio prie NATO pareigos. Vėliau ir vėl sekė grįžimas į Maskvą, kur S. Kisliakas gavo Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo postą. Eidamas šias pareigas jis buvo atsakingas už santykių su JAV ir ginklų kontrolės klausimus. Po šios patirties ir vėl siunčiamas į Vašingtoną.
S. Kisliako kontaktai kelia nemažai klausimų dėl jo vaidmens ar netgi dalyvavimo šioje elektroninių atakų istorijoje. Tenka pripažinti, kad į šiuos klausimus atsakyti nėra lengva. Nors tiek JAV ir Rusija, tiek ir daugybė kitų valstybių taiko praktiką, kai aukšto rango diplomatai atskiriami nuo šnipinėjimo veiklų, vis tik pasitaiko atvejų, kai žvalgybos agentas veikia prisidengdamas aukšto rango diplomato postu. Jungtinėse Valstijose dirbantys užsienio šalių diplomatai gali tikėtis, kad jų veikla bus stebima JAV valdžios atstovų lygiai taip pat, kaip ir JAV siųstų diplomatų veikla stebima kitose šalyse, įskaitant Rusiją. Labai tikėtina, kad Rusijos siųstiems ambasadoriams yra žinomi žvalgybos agentai, veiklą vykdantys prisidengdami diplomatine tarnyba, tačiau mažai tikėtina, kad jie patys dalyvauja slaptųjų tarnybų veikloje.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova kovo 2 d. pavadino S. Kisliakui metamus kaltinimus dėl šnipinėjimo absoliučia dezinformacija, skirta daryti poveikį viešajai nuomonei. „Pasidalinsiu su jumis karine paslaptimi: diplomatų darbas yra palaikyti kontaktus šalyje, į kurią jie siunčiami, - sarkazmo negailėjo ji. – Jiems tenkanti prievolė – susitikti su valdininkais ir politinio aparato dalyviais.“